„Kai mes naudojame bevielį internetą, kompiuteriuose yra
generatorius, kuris į informaciją, į telekomunikacijos anteną, skleidžia
iš savo vidaus, iš savo generatoriaus (spinduliuotes – red.). Tai šitie
signalai veikia ir tą žmogų, kuris sėdi prie jo, (kompiuterio – aut.) –
smegenis, lytines liaukas“, - Žinių radijo laidoje „Atsakingas už
gamtą“ sakė J. Grigas.
Pasak J. Grigo, kai internetas naudojamas
su kabeliu, jis neskleidžia jokių spinduliuočių į išorę, o bevielio
interneto spinduliuotės stiprumas panašus į mobiliųjų telefonų
skleidžiamų mikrobangų stiprumą.
Kauno technologijos
universiteto telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto docentas Darius
Kybartas nesutiko, kad bevielio interneto ir mobiliųjų telefonų žala
vienoda:
„Mes užmirštame atstumą: jeigu mobilusis telefonas
spinduliuoja prie pat galvos, tai mes turime keletą centimetrų atstumą
iki smegenų.(...) Kiek kartų padidėja atstumas, tiek kartų kvadratu
sumažėja tenkantis galingumas. Taip sakant, atstumą padidinus 10 kartų,
100 kartų mažesnis galingumas tenka.“
Pasak J. Grigo, mobilieji
telefonai spinduliuoja 1-1,5 vato mikrobangų galią. Tos
mikrobangos, anot hab. fizinių mokslų daktaro, įsiskverbia į didesnę
dalį mūsų smegenų ir veikia mūsų smegenų plokšteles. Taip ląstelės
darbas, kartu ir smegenų veikla, yra sutrikdomi. Tai gali sukelti
skausmingų padarinių sveikatai:
„Yra daug įvairių ligų – galvos
skausmai, depresija, nemiga, ir t.t. Pats bjauriausias, kuris išryškėjo
per pastaruosius 10 metų, - įvairūs smegenų augliai, nepiktybiniai ir
piktybiniai“, - kalbėjo J. Grigas.
J. Grigo teigimu, Amerikos mobiliųjų telekomunikacijų asociacijos pramonės vadovas George'as Carlo
25 mln. dolerių vertės tyrime parodė, kad smegenų vėžio rizika
padvigubėja po 6 metų naudojimosi mobiliaisiais telefonais. J. Grigas
įvardijo ir kitų susirūpinimą keliančių tyrimų rezultatų:
„Izraelio
vaikų smegenų auglių tyrimai parodė, kad vaikams, jaunesniems nei 5
metų, kurie naudojasi mobiliuoju telefonu, vėžio rizika padidėja 356
proc.(...) 2009 metais Europos Parlamentas
nutarė peržiūrėti leistinas elektromagnetinių spinduliuočių
nejonizuojančias normas, nes dabar jos nesaugios“, - kalbėjo J. Grigas.
Docentas D. Kybartas nenorėjo sutikti, kad elektromagnetiniai laukai, kalbant telefonu, yra tokie stiprūs.
„Žmogaus
odos struktūra yra keliasluoksnė. Tai yra, pradžioje oda, riebalinis
audinys, po to kaulas, tik po to smegenys. Įvertinus visus šituos
sluoksnius, į smegenis ateinantis elektromagnetinių bangų lauko stipris
jau yra silpnesnis maždaug 3-4 kartus“, - kalbėjo D. Kybartas.
Vis dėl to, abu pašnekovai sutiko, kad mobilieji telefonai ir bevielis internetas tam tikrą žalą žmogaus sveikatai daro.
Visą laidos „Atsakingas už gamtą“ įrašą galite paklausyti čia.
Moksliniai tyrimai: daryti kategoriškas išvadas – anksti
Bet peržvelkime, ką apie elektromagnetinės spinduliuotės riziką sako mokslininkai, atlikę epidemiologinius šios srities tyrimus.
Žurnale „Journal of Neuro-oncology“ 2012 metais publikuotas apžvalginis straipsnis, kuriuo buvo nagrinėjama, ar elektromagnetinė spinduliuotė, skleidžiama mobiliųjų telefonų, gali skatinti gliomų (smegenų auglių) vystymąsi vaikams. Mokslininkai, apibendrinę tyrimų, kuriuose dalyvavo tūkstančiai pacientų, duomenis, nustatė, kad nors įvairių nedidelių tyrimų vykdytojai vėžio ir mobiliojo ryšio sąsajų rado, apibendrinus visus duomenis telefonus kaltinti dėl vėžio – anksti.
„Nepaisant rezultatų, rodančių vienokia ar kitokia kryptimi, akivaizdu, kad į klausimą, ar mobiliųjų telefonų naudojimas yra susijęs su padidėjusia smegenų vėžio rizika, aiškaus atsakymo nėra. Nepaisant epidemiologinių tyrimų nevienodumo, keletas su žmonėmis atliktų tyrimų rodo, kad gali egzistuoti ryšys tarp smegenų augių ir telefonų naudojimo ilgiau nei 10 metų ar po didesnio pokalbių telefonu valandų kiekio. Bet įvertinus net ir ilgalaikių tyrimų duomenų netinkamumą vienareikšmiškoms išvadoms geriausia išeitis būtų tęsti tyrimus laikantis standartizuotų metodikų“, - rašė Kalifornijos universiteto San Diege (JAV) mokslininkų kolektyvas, vadovaujamas Cortney Corle.
Pasaulio sveikatos organizacijos 2010 metais publikuotoje suvestinėje taip pat nagrinėtas elektromagnetinės spinduliuotės įtakos klausimas – Bazelio universiteto (Šveicarija) bei Šveicarijos tropinės medicinos ir visuomenės sveikatos instituto mokslininkų, kuriems vadovavo Martinas Röösli, atlikta visų iki tol vykdytų elektromagnetinės spinduliuotės įtakos sveikatai tyrimų analizė taip pat neleidžia griežtai teigti, kad spinduliuotė žalinga.
„Apibendrinus visų randomizuotų ir epidemiologinių tyrimų duomenis nuolatinio ryšio tarp spinduliuotės ir kokio nors konkretaus simptomo ar simptomų rinkinio nenustatyta“, - rašė mokslininkai.
Vieno į analizę įtraukto Belgijoje atlikto tyrimo metu buvo lyginama trijų asmenų grupių sveikata: 38 mobiliojo ryšio operatorių inžinierių, kurie tiesiogiai dirbdavo su bazinės stotimis, 11 ryšio operatorių administracijos darbuotojų ir 25 su mobiliojo ryšio verslu nesusijusių asmenų. Atlikus kraujo tyrimus nenustatyta, kad kuriai nors grupei būtų labiau būdingos chromosomų aberacijos, DNR pažeidimai ar kitos genetinės anomalijos.
Kito taip pat analizuoto tyrimo metu buvo lyginama 177 428 asmenų, gyvenusių Bavarijoje, sveikata. Savivaldybės, kuriose gyveno šie žmonės, buvo surūšiuotos į tris kategorijas, apytiksliai atitinkančias elektromagnetinės spinduliuotės aktyvumą ir žmonių, gyvenančių iki 400 m atstumu nuo bazinių stočių kiekį. Paaiškėjo, kad labiausiai „apšvitintose“ savivaldybėse vėžiu susirgusių pacientų kiekis nėra didesnis nei savivaldybėse su mažesniu elektromagnetinės spinduliuotės kiekiu.