Главная » Статьи » Religija

Gerbiami skaitytojai

Nuo šiol nauji straipsniai į šį tinklapį - ufospace.net - nebebus dedami. Visa aktyvi veikla persikelia į naują svetainę - paranormal.lt.  Straipsniai iš čia niekur nedings ir dar ilgai turėtų būti prieinami. Bet jai norite daugiau naujienų ir rusų k. mielai apsilankykite.


Biblija – tai lyg Da Vinčio kodas ir nesusipratimų šaltinis

Kategorija: Religija» Žymos: nesusipratimų šaltinis, biblija

Brianas Bakeris daugelį metų buvo fundamentalistas krikščionis, dešimtmetį – vienos didžiausių Australijos bažnyčių pastorius. Iširus santuokai, jis atsistatydino iš pareigų ir praleido daug laiko gilindamasis į savo tikėjimą ir Biblijos patikimumą. Galų gale Brianas Bakeris suprato, kad krikščionybė turi didelių trūkumų, o pati Biblija yra ne kas kita, o žmogaus kūrybos, vaizduotės ir mitų, perduodamų iš kartos į kartą, rezultatas.

Knygoje „Biblija – nesusipratimų šaltinis“ Brianas Bakeris, remdamasis Biblijos ištraukomis,

Biblijaatskleidžia jos netikslumus, nesutapimus, prieštaravimus ir fantazijas. Aptariami pagrindiniai, plačiai žinomi ir tiesa laikomi įvykiai, tokie kaip pasaulio sukūrimo istorija, Jėzaus nukryžiavimas ir prisikėlimas, su Jėzumi susijusios pranašystės. Nepamirštamas Jėzaus sugrįžimas ir krikščionių propaguojamos šeimos vertybės. Autorius taip pat visiškai paneigia maldos galią ir tvirtinimą, esą Dievas gydo sergančiuosius.

Tai nebus lengvas skaitinys daugeliui krikščionių, tikinčių, kad Biblija išties yra „Dievo žodis“, ir priimančių ją kaip absoliučią tiesą.

Įžanga

Septyniolika metų buvau „iš naujo gimęs“, „dvasingas“, Biblija tikintis krikščionis fundamentalistas. Beveik dešimtį tų metų praleidau būdamas pastorius bažnyčios, kuri laikui bėgant tapo viena didžiausių Australijoje. Atsistatydinau, kai 1989 metais galutinai iširo mano santuoka. Keletą metų po to daug laiko praleidau mąstydamas apie savo tikėjimą ir ieškodamas Biblijos, kurią tikėjau esant ir tiesiogine to žodžio prasme laikiau Dievo žodžiu, pagrįstumo įrodymų.

Per tuos septyniolika metų mano studijos ir tikėjimo išmanymas buvo persunktas krikščioniškuoju pastorių mokymu, krikščioniška literatūra ir Biblijos koledžu. Net neįsivaizdavau, kad galėčiau patikrinti ar išbandyti savo tikėjimą kokiais kitais būdais. Tikėjimas man buvo giliai įdiegtas ir aš pripažinau, kad krikščioniškoji žinia, Dievas, Jėzus ir Šventoji Dvasia yra absoliučios tiesos.

Metai po atsistatydinimo iš krikščioniškosios tarnystės buvo sunkūs, jaučiausi sutrikęs, teko įveikti daugybę tokių emocinių išgyvenimų kaip nesėkmė, kaltė ir abejonės, neatsakytų klausimų našta. Pamažu pradėjau tyrinėti savo sumaišties pagrindus žvelgdamas už sričių, kurios iki šiol buvo nediskutuotinos, ribų. Tuo metu buvo labai mažai literatūros, kuri man galėjo suteikti ne teologija grįstų žinių apie tikėjimą – tikėjimą Dievu, Biblija ar amžinuoju gyvenimu. Interneto dar nebuvo – atsakymų į savo klausimus negalėjau rasti „Google“!

Pradėjau studijuoti evoliucijos teoriją, ieškojau mokslinių ir istorinių įrodymų beveik viskam, ką Bibliją pateikia kaip tiesą. Tuo metu atsisakiau krikščioniškojo mokymo įtakos – sąmoningai nėjau į bažnyčią, neklausiau krikščioniškų mokomųjų garsajuosčių. Tiesą sakant, susprogdinau tą „krikščionišką burbulą“, kuriame gyvenau tiek daug metų – pagaliau galėjau nevaržomas pažvelgti į savo įsitikinimus iš šalies.

Kai esi atsidavęs krikščionis, gyvenantis „burbule“, beveik neįmanoma pamatyti ar įvertinti jokių tiesų ar įrodymų, esančių už jo. Tai pagrindinė priežastis, kodėl krikščionys neabejoja savo tikėjimu. Baimė yra kitas svarbus veiksnys, kodėl tikintieji nenori ar atsisako svarstyti bet ką, kas keltų abejonių tikėjimu. Jie paprasčiausiai įsitikinę, kad bet koks priešingas mokymas ar Biblija nepagrįsti įrodymai yra „šėtoniško pobūdžio“. Krikščionys fundamentalistai yra bet kokios denominacijos krikščionys, pažodžiui priimantys Bibliją, laikantys ją absoliučia tiesa, Dievo žodžiu.

Mano virsmas iš krikščionio į netikintįjį neįvyko staiga – tiek man, tiek ir kitiems, atsidūrusiems panašioje situacijoje, tai laipsniškas procesas. Žingsnis po žingsnio, per keletą metų radau atsakymus į savo klausimus ir įrodymų, įtikinusių mane, kad viskas, ko buvau mokomas nuo tada, kai 1972 metais priėmiau tikėjimą anglikonų bažnyčioje Anglijoje, buvo grįsta mitais, gandais, žmogaus mintimis ir išradimais, o ne tariamai įrodytu visagalės dievybės ar Dievo apsireiškimu. Negalėjau rasti jokių patikimų mokslinių ar istorinių įrodymų niekam, ką tikėjau esant nenuginčijama tiesa, kaip aprašyta Biblijoje.

Dabar, praėjus beveik dvidešimčiai metų po mano asmeninio „nušvitimo“ – iš krikščionio fundamentalisto tapus ateistu, – beveik kasdien pamatau ir išgirstu įrodymų, palaikančių ir sustiprinančių mano pasirinkimą nepriimti jokio teokratinio tikėjimo ar religijos. Rašydamas šią knygą, siekiu parodyti, kad daugybė pagrindinių Biblijoje fiksuojamų įvykių yra nesusipratimai! Sveikas protas nėra pagrindinis veiksnys, kai krikščionys vertina Biblijos pagrįstumą.

Be jokių klausimų, nė nesvarstydamas priimčiau Bibliją, jei ji būtų pristatoma kaip paprasčiausias istorijų ir mitų rinkinys, pagrįstas gandais, perduodamais iš kartos į kartą, ir parašytas daugybės (daugiau nei 40) skirtingų autorių per maždaug 1600 (ar daugiau) metų laikotarpį. Deja, Biblija pateikiama kaip absoliuti tiesa ir „Dievo žodis“. Dabar tikiu, kad tai tiesiog nesusipratimai!

Brianas Bakeris, 2012 metai

Pastaba: įterpiau ilgesnių Šventojo Rašto ištraukų, o ne pavienių eilučių, kad suprastumėte bendrą kontekstą (ne visi su juo susipažinę). Biblijos ištraukose galite skaityti tik pabrauktus žodžius.

KLAUSIMAS

1 skyrius. Pasaulio pabaiga ir antrasis Jėzaus atėjimas

Pirmasis Biblijos nesusipratimas

Nusprendžiau pradėti šią knygą nuo to, kas daugeliui krikščionių atrodo svarbiausia, – pasaulio pabaigos ir Jėzaus Kristaus sugrįžimo. Beveik kiekvienas Biblija tikintis krikščionis mano, kad tai gali įvykti bet kurią akimirką. Visus tuos metus, kai buvau krikščionis, tai buvo pagrindinė krikščioniško mokymo dalis. Jei šiandien tikinčiojo paklaustumėte „Kaip manai, kada Jėzus sugrįš?“, be abejonių, atsakymas būtų: „Jėzus vėl ateis bet kuriuo metu – niekas nežino, kada tai nutiks, tik vienas Dievas težino, bet tikime, kad tai bus greitai!“.

Bėda ta, kad vadinamieji „tikintieji“ laukia Jėzaus sugrįžtant dar nuo tada, kai nuo jo tariamo prisikėlimo buvo praėjusios vos kelios dienos ar metai. Dabar stebiuosi, kad šiuo klausimu galėjo kilti nesutarimų: pasak Biblijos, Jėzus aiškiai pasakė, kad grįš, kol dar bus gyvi tuo metu gyvenusieji!

Štai čia yra Jėzaus žodžiai pagal Mato, Luko ir Morkaus Evangelijas – stovintiems šalia jis sako grįšiantis, kol šie dar bus gyvi!

Evangelija pagal Matą 16:28
Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį su savo karalyste“.

Evangelija pagal Luką 9:27
Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčiųjų neragaus mirties, kol neišvys Dievo karalystės.

Evangelija pagal Morkų 9:1
Jis dar jiems kalbėjo: „Iš tiesų sakau jums: tarp čia stovinčių yra tokių, kurie neragaus mirties, kol išvys Dievo karalystę ateinančią su galybe“.

Perskaičius šias eilutes tampa akivaizdu, kad Jėzus kalbasi su ten stovėjusiais žmonėmis, o ne pranašauja ateities kartoms, kaip dažnai mokomi krikščionys. Kitose eilutėse jis pasakė savo apaštalams, kad jie nebaigs pamokslavimo Izraelio miestuose iki jam sugrįžtant. Ir vėl – tai neskirta ateities kartoms.

Evangelija pagal Matą 10:23
Kai pradės jus persekioti viename mieste, bėkite į kitą. Iš tiesų sakau jums: dar nebūsite apibėgę Izraelio miestų, kai ateis Žmogaus Sūnus.

Toliau Matas 24:2

Jėzus sako pamokslą didelei miniai ir apaštalams, susirinkusiems šventykloje. Tuomet, jiems su apaštalais išėjus, Jėzus taria nerimą keliančią pastabą apie šventyklą:

O jis pasakė: „Ar matote visa tai? Iš tiesų sakau jums: čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta“.

Tada jie ėjo iki Alyvų kalno, kur Jėzus prisėdo, o apaštalai sustojo aplink jį. Jie buvo akivaizdžiai sukrėsti Jėzaus žodžių, kad ateis toks laikas, kai šventykla bus visiškai sunaikinta!

Apaštalai ėmė klausinėti:

Evangelija pagal Matą 24:3-5
Kai jis atsisėdo Alyvų kalne, priėjo vieni mokiniai ir klausė: „Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?“ Jėzus jiems atsakė: „Žiūrėkite, kad jūsų kas nesuklaidintų.  Daug kas ateis su mano vardu ir sakys: „Aš Mesijas!“, ir daugelį suklaidins.

Tuomet Jėzus ėmė detaliai pasakoti apie nutiksiančius įvykius ir įspėjo apie netikrus pranašus, kurie ateis ir tvirtins esantys Jėzus Kristus. Po to jis papasakojo, kas nutiks prieš jam sugrįžtant.

Evangelija pagal Matą 24:6-28
Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes reikia, kad visa tai įvyktų. Bet tai dar ne galas. Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Vietomis bus badmečių ir žemės drebėjimų. Tačiau visa tai – tik kentėjimų pradžia. Paskui jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami. Daugelis nupuls, ims vieni kitus išdavinėti ir vieni kitų nekęsti. Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios.

Kadangi įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals. O kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas. Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“. „Kai tik pamatysite pranašo Danieliaus paskelbtą sunaikinimo pabaisą, stovinčią šventoje vietoje (skaitytojas teįsidėmi!), tuomet, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas ant stogo, tenelipa žemėn pasiimti iš namų savo daiktų, o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. Vargas nėščioms ir žindančioms anomis dienomis! Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar šabo dieną. Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus.

Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos. Jei tada kas nors jums sakytų: „Štai čia Mesijas“ arba: „Jis tenai!“, – netikėkite. Atsiras netikrų mesijų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, mėgindami suklaidinti, jei tai įmanoma, net išrinktuosius. Štai jus apie tai iš anksto įspėjau!“. „Tad jeigu jums sakytų: „Štai jis tyruose!“, – neikite, „Štai jis namų gilumoje!“, – netikėkite. Kaip žaibas tvykstelėja iš rytų ir nušvinta iki vakarų, taip bus ir su Žmogaus Sūnaus atėjimu. Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai.

Jėzus tiesiogiai kalbėjo gyvenusiems anuo metu, ypač Judėjoje, kurioje ir pats tada buvo. Sakydamas pamokslą jis negailestingai kreipėsi į juos ir nebuvo jokių užuominų, kad pranašaujama kartoms, gyvensiančioms už kelių tūkstančių metų.

KLAUSIMAS

Kada visa tai nutiks?

Jėzaus pamokslas tęsėsi ir jis papasakojo apie savo sugrįžimą!

Evangelija pagal Matą 24:29-34
Netrukus po tų nelaimių dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove. Jis pasiųs savo angelus, kurie skardžiais trimitų garsais surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo vieno dangaus pakraščio iki kito“. „Pasimokykite iš palyginimo su figmedžiu: kai jo šaka suminkštėja ir sprogsta lapai, jūs žinote, jog artinasi vasara. Taip pat, visa tai išvydę, žinokite, jog jis arti, prie slenksčio. Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, iki visa tai įvyks.

Galiausiai Jėzus atsakė į klausimą, kada šie įvykiai nutiks.

ATSAKYMAS
Nepraeis nė ši karta, iki visa tai įvyks.

Morkus ir Lukas taip pat pakartojo Jėzaus žodžius ir tai, kad jis tiesiogiai kalbėjo tuo metu jo klausantiesiems.

Nepraeis nė ši karta, iki visa tai įvyks.

Evangelija pagal Morkų 13:29-33
Taip pat išvydę tai dedantis, supraskite, jog jis jau arti, prie slenksčio. Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, kol visa tai įvyks. Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik Tėvas“. Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas!

Evangelija pagal Luką 21:31-34
Taip pat pamatę tai dedantis, žinokite, kad Dievo karalystė arti.  Iš tiesų sakau jums: nepraeis nė ši karta, iki visa tai įvyks. Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis. Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai.

Kai kurie krikščionybės aiškintojai teigia, kad graikiškas žodis genea turėtų būti verčiamas kaip „rasė“ ar „amžius“, bet daugelyje Biblijos vietų šis žodis akivaizdžiai vartojamas reikšme „karta“, pvz., Matas 11:16 ir Lukas 7:31, o kitas graikiškas žodis genos, reiškiantis „tauta, giminė“, būtent šia reikšme ir vartojamas, pvz., Apaštalų darbuose 7:19 ir 17:28, Laiške galatams 1:14 ir Laiške filipiečiams 3:5.

Kodėl krikščionys vis dar laukia Jėzaus sugrįžtant bet kurią akimirką dabar, praėjus daugiau nei 2000 metų po to, kai jis tariamai ištarė tuos žodžius? Gal jis paprasčiausiai žaidė – melavo visiems „ten stovintiesiems“?

Siekdami paaiškinti, ką Jėzus Kristus turėjo omenyje, krikščionys preteristai (1) dar XVII a. tikėjo, kad visos su pasaulio pabaiga susijusios pranašystės, taip pat ir Naujajame Testamente aprašomas Jėzaus sugrįžimas, išsipildė, kai romėnai įsiveržė ir sunaikino Jeruzalę, taip pat ir Šventyklą, 70 m. pr. m. e. Preteristai mano, kad visos Jėzaus pranašystės išsipildė būtent tada, vadinasi, jis nemelavo. Pasak jų, viskas vyko būtent taip, kaip ir buvo pranašauta.

Dar turime ir kitų apmąstymų vertų minčių.
Apaštalai ir rašiusieji Naująjį Testamentą tikėjo Jėzų sugrįšiant dar jiems gyviems esant.

Tikintiesiems Filipuose apaštalas Paulius skelbė, kad Viešpats visai čia pat – taip jis akivaizdžiai skatino filipiečius tikėti, kad artėja Jėzaus Kristaus sugrįžimas.

Jis rašė tuo metu gyvenusiems krikščionims filipiečiams. Ne mums!

Laiškas filipiečiams 1:1
Paulius ir Timotiejus, Kristaus Jėzaus tarnai, visiems šventiesiems Kristuje Jėzuje, gyvenantiems Filipuose, kartu su vyskupais ir diakonais.

Laiškas filipiečiams 4:1-5
Taigi, mano broliai, mano mylimieji ir išsiilgtieji, mano džiaugsme ir mano vainike, – tvirtai stovėkite Viešpatyje, mylimieji! Aš prašau Evodiją ir raginu Sintichę būti vienos minties Viešpatyje. Taip pat prašau tave, ištikimasis bičiuli, padėk joms! Jos juk darbavosi su manimi Evangelijos labui kartu su Klemensu ir kitais mano bendradarbiais, kurių vardai įrašyti gyvenimo knygoje. Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti!

Apaštalas Paulius, laikomas Laiško žydams autoriumi, apie pabaigos dienas rašė štai ką:

Laiškas žydams 1:1-3
Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė visatos paveldėtoju ir per kurį sukūrė pasaulius. Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas, palaikantis savo galingu žodžiu visatą, nuplovęs nuodėmes, atsisėdo [Dievo] didybės dešinėje aukštybių aukštybėse.

Po to 10 skyriuje Paulius rašo: Nes dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks. Jei Paulius būtų galvojęs, kad Jėzus sugrįš kažkada po kelių tūkstantmečių, tikrai nebūtų rašęs „ir neužtruks“.

Laiškas žydams 10:34-37
Jūs kentėjote drauge su kaliniais ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite geresnį ir nenykstantį lobį. Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis! Taip, reikia jums ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta. Nes dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks.

Apaštalas Paulius taip pat rašė ir tesalonikiečių bažnyčiai, laukdamas Jėzaus sugrįžtant dar jiems gyviems esant: „mes, gyvieji“.

Pirmasis laiškas tesalonikiečiams 4:15-18
Ir tatai jums sakome Viešpaties žodžiais, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų. O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti oran, debesysna pasitikti Viešpaties ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu. Todėl guoskite vieni kitus šitais žodžiais.
Ir vėl – „Viešpaties diena jau čia pat“.

Antrasis laiškas tesalonikiečiams 2:1-2
Mes prašome jus, broliai, dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo ir dėl mūsų surinkimo aplink jį: nesiduokite taip lengvai nukreipiami nuo sveiko proto ir įbauginami ar dvasios pranašyste, ar žodžių, ar neva mūsų parašytu laišku, esą Viešpaties diena jau čia pat.

Apaštalas Petras, rašydamas Pirmąjį savo laišką to meto krikščionims, tikėjo gyvenąs pasaulio pabaigos akivaizdoje: „laikų pabaigoje“ ir vėl „Visų dalykų galas arti“.

Pirmasis Petro laiškas 1:20
O jis buvo numatytas dar prieš pasaulio sukūrimą ir apreikštas laikų pabaigoje jums /.../

Pirmasis Petro laiškas 4:7
Visų dalykų galas arti. Todėl būkite santūrūs ir blaivūs, kad galėtumėte melstis.

Kitas krikščionių pasiteisinimas yra tas, kad Dievas gali turėti kitokią laiko sampratą - diena gali reikšti tūkstantmetį.

Antrasis Petro laiškas 3:3-10

Pirmiausia turite žinoti, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, kupini pajuokos. Jie gyvens savo geiduliais ir kalbės: „Kur jo pažadėtas atėjimas? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sukūrimo pradžios“. Mat jiems, to norintiems, lieka paslėpta, kad nuo seno buvo dangūs ir žemė, iš vandens ir per vandenį sutvarkyta Dievo žodžiu. Todėl ir ano meto pasaulis žuvo, vandeniu aptvindytas.

O dabartiniai dangūs ir žemė tuo pačiu žodžiu yra palaikomi ugniai, saugomi teismo ir bedievių žmonių žuvimo dienai. Tačiau, mylimieji, vienas dalykas neturi likti jūsų nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų – kaip viena diena. Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, bet kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų. O Viešpaties diena ateis kaip vagis. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, elementai sudegs ir suskils, ir žemė su savo kūriniais sudegs.

Petras įspėjo krikščionis apie „pašaipūnus“, klausinėsiančius, kodėl Jėzus Kristus vis dar nesugrįžo, todėl mintis apie kitokią laiko sampratą buvo jiems skirtas pasiteisinimas. Taip pat turėtume prisiminti, kad apaštalas jau įspėjo žmones, esą Jėzus beateinąs. Idėja, kad tūkstantis metų gali atstoti vieną dieną, galėjo reikšti ilgesnį laiką – prisiminkim, prieš 2000 metų gyvenę žmonės tikėjo, esą pasaulis gyvuoja tik 4000 metų.

Be to, jei manytume, kad Dievui viena diena prilygsta tūkstančiui metų, kurioms Šventojo Rašto vietoms turėtume tai taikyti? Ar turėtume manyti, kad devynios Jėzaus nukryžiavimo valandos iš tiesų buvo 375 metai? Ar šešios pasaulio sukūrimo dienos iš tiesų užtruko 6000 metų? Jėzus iš tikrųjų patvirtino, kad diena (dienos metas) trunka 12 valandų:

Jonas 11:9
Jėzus tarė: „Argi ne dvylika valandų turi diena?! Kas vaikščioja dieną, tas nesuklumpa, nes mato šio pasaulio šviesą.

Jokūbas rašė dvylikai Izraelio giminių, siekdamas padrąsinti juos būti kantrius ir laukti Viešpaties atėjimo. Tai nebuvo skirta mums, gyvensiantiems po kelių tūkstantmečių – „būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas arti.“.

Jokūbo laiškas 1:1
Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai giminių, pasklidusių tarp kitatikių.

Jokūbo laiškas 5:6-9
Jūs pasmerkėte ir nužudėte teisųjį: jis jums nesipriešina. Tad būkite kantrūs, broliai, iki Viešpaties atėjimo. Antai ūkininkas laukia brangaus žemės vaisiaus, kantriai jį globodamas, kol sulaukia ankstyvojo ir vėlyvojo lietaus. Ir jūs būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas arti. Nemurmėkite, broliai, vieni prieš kitus, kad nebūtumėte teisiami. Štai teisėjas jau stovi prie slenksčio.

Skaitant Naująjį Testamentą akivaizdu: Jėzus žadėjo sugrįšiąs esant gyviems visiems, buvusiems su juo tuo metu. Visi apaštalai tikėjo, kad Jėzus grįš GREITAI, iki jiems mirštant. Todėl, manau, galima prieiti prie išvados, kad dabar, praėjus keliems tūkstantmečiams, krikščionys turėtų pamiršti apie šį pažadą.

Taigi, Jėzus žaidė su savo sekėjais ar sąmoningai juos suklaidino? Esu įsitikinęs, kad jei Biblijoje užfiksuoti Jėzaus žodžiai yra tiesa, visa tai jis pasakė nuoširdžiai tuo tikėdamas, kaip tikėjo esąs Dievo sūnus, šlovėje grįšiantis į Žemę kažkada ateityje, bet vis dar esant gyviems savo pasekėjams.

Visa tai verčia mane manyti, kad jis paprasčiausiai buvo vienas iš daugybės panašių vadinamųjų pranašų, kurie buvo įsitikinę esą Dievo sūnūs, Dievai, Mesijai, angelai, guru, dievybės ir panašiai.
Kodėl šių laikų krikščionys vis dar tiki, kad tuoj sulauksim Jėzaus sugrįžimo ir pasaulio pabaigos? Juk Jėzus Kristus niekada nesakė, kad visa tai įvyks kada nors vėliau, nei mirus tuo metu gyvenusiai kartai.

Atsakymas

Atsakymą galime rasti šiuose Jėzaus žodžiuose Evangelijoje pagal Matą:

Evangelija pagal Matą 24:15-16
Kai tik pamatysite pranašo Danieliaus paskelbtą sunaikinimo pabaisą, stovinčią šventoje vietoje (skaitytojas teįsidėmi!), tuomet, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus /.../

Vėlgi, šie žodžiai buvo skirti tos kartos žmonėms, konkrečiai – gyvenusiems Judėjoje. Vėliau, kai krikščionys suprato, kad Jėzus Kristus negrįš tai kartai esant gyvai, vietoj to, kad pripažintų jį buvus netikru pranašu, jie ieškojo kitų paaiškinimų.

Galbūt jie galvojo, kad Jėzus paliko jiems išsigelbėjimo viltį, jei pats nesugrįš dar kartą? O galbūt manė, kad Danielis pranašavo įvykius tolimoje ateityje po Kristaus nukryžiavimo, kai visa tuomet gyvenusi karta jau bus mirusi? Tai padėjo ankstyviesiems krikščionims paaiškinti įvykius ir laikytis savo tikėjimo užuot pripažinus, kad buvo apgauti.

Apaštalas Jonas parašė „pranašystę“ septynioms Azijos bendrijoms – raštą, žinomą kaip Apreiškimo Jonui knyga, paskutiniąją Naujojo Testamento dalį. Ir čia ankstyvieji krikščionys galėjo manyti, esą Jonas pranašauja Jėzaus sugrįžimą ir pasaulio pabaigą įvyksiant kažkada ateityje. BET – kada ateityje? Praėjus keliems tūkstančiams metų?

Neapsunkinsiu jūsų visos Apreiškimo Jonui knygos komentarais, nebandysiu paaiškinti daugybės skirtingų teorijų, išdėstytų knygose ir interneto tinklalapiuose. Iš esmės egzistuoja keturios Apreiškimo Jonui knygos interpretacijos: 1) istorinė, knygą vertinanti kaip plačią istorijos apžvalgą; 2) preteristinė, daugiausia dėmesio skirianti to meto, kai knyga buvo parašyta, įvykiams (I a.); 3) futuristinė, tikinti, kad Apreiškimo Jonui knygoje nupasakojami ateities įvykiai; 4) idealistinė (arba simbolinė), pasak kurios knygoje neturimi omenyje realūs žmonės ar įvykiai - tai dvasinio kelio ir kovos tarp grio ir blogio alegorija.

Kaip matote, Apreiškimo Jonui knygą galite aiškinti atsižvelgę į savo asmenines pažiūras, įsitikinimus, mintis ir apie ją susidarytą nuomonę.

Kitas vertas dėmesio Apreiškimo Jonui knygos kritikas yra Tomas Džefersonas (2). Jos, kaip ir daugelio kitų Biblijos kanonų, jis neįtraukė į „Džefersono Bibliją“. Džefersonas rašė, kad vienu metu Apreiškimo Jonui knygą laikė maniako kliedesiais, nevertais ar galinčiais paaiškinti daugiau nei padriki mūsų pačių sapnai.

XIX a. agnostikas Robertas G. Ingersolis (3) Apreiškimo Jonui knygą pavadino beprotiškiausia iš visų knygų. Frydrichas Engelsas tvirtino, kad Apreiškimo Jonui knyga pirmiausia buvo politinis ir prieš romėnus nukreiptas veikalas, o Džordžas Bernardas Šo ją apibūdino kaip savotišką narkomano vizijų rinkinį.

Martinas Liuteris (4) laikui bėgant pakeitė savo nuomonę apie Apreiškimo Jonui knygą. Vokiškojo knygos leidimo įvade 1522 metais jis rašė, kad nelaiko knygos pranašiška ar apaštališka, nes joje apie Kristų nei mokoma, nei skelbiama. Bet vėlesnėje, 1530 metais rašytoje, pratarmėje Martinas Liuteris apsigalvojo ir priėjo išvadą, kad Jėzus čia buvo pagrindinė figūra. Jis sako: kaip matome šioje knygoje, per ir už visų marų, nelabųjų ir blogio angelų, Jėzus stovi su šventaisiais ir laimi galutinę pergalę.

Ko gero, geriausias Apreiškimo Jonui knygos ir kitų vadinamųjų pranašysčių ar apreiškimų paaiškinimas yra tas, kad tai tėra haliucinacijų, vaizduotės, vizijų, sapnų ir košmarų rezultatas. Deja, tikintieji nuoširdžiai jas laiko tikromis pasaulio pabaigos pranašystėmis, tuo labiau, kad egzistuoja akivaizdi sąsaja tarp Danielio knygos 7 skyriaus, Evangelijos pagal Matą 24 skyriaus ir Apreiškimo Jonui knygos. Visi trys šaltiniai panašiai vaizduoja vargo metą, Pabaisos – Antikristo – pasirodymą ir pagaliau – Jėzaus Kristaus, žmogaus sūnaus, sugrįžimą. Kitos Apreiškimo Jonui knygos dalys pasiskolintos iš Senojo Testamento pranašų Izaijo, Ezekielio ir Ezdro.

Apreiškimo Jonui knyga, paskutinioji Naujojo Testamento dalis, aprašo ryškius ir gąsdinančius paskutinės kovos tarp Dievo ir Pabaisos įvykius. Daugelis krikščionių tiki, kad to išvengs, nes iki sunaikinimo bus paimti į dangų susitikti su Jėzumi. Galų gale Jėzus, jo angelai ir visi krikščionys sugrįš į Žemę, kur jis viešpataus kaip „Karalių karalius, Viešpačių viešpats“! Bet ar tai nebuvo paprasčiausia žinutė ir perspėjimas septynioms Azijos bendrijoms, kurioms ir buvo skirta ši knyga? Jei taip, tuomet ir čia nebuvo kalbama apie tolimą ateitį.

2006 rugpjūčio 23 d. vykusioje diskusijoje apie Apreiškimo Jonui knygą Popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad: Patmos regėtojui, tapatinamam su apaštalu, yra priskiriama serija vizijų, kurios buvo skirtos nuraminti Azijos krikščionis persekiojimų ir išbandymų metu I amžiaus pabaigoje.

Apreiškimo Jonui knyga 1:1
Jėzaus Kristaus Apreiškimas, kurį Dievas jam davė, kad jis atskleistų jo tarnams, kas turi greitai įvykti. Per savo pasiųstą angelą jis padarė jį žinomą savajam tarnui Jonui.

Apreiškimo Jonui knyga 1:4
Jonas septynioms Azijos bendrijoms: malonė ir ramybė jums nuo to, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis, ir nuo septynių dvasių, esančių prieš jo sostą /.../

Jei pranašystę skaitysime būtent taip, kaip ji buvo parašyta ir skirta „septynioms Azijos bendrijoms“, tiksliau – Efezui, Smyrnai, Pergamui, Tiatyrams, Sardams, Filadelfijai ir Laodikėjai – matysime, kad tai ne kas kita, o primygtinis perspėjimas šioms bendrijoms, vienaip ar kitaip atsiskyrusioms nuo tikėjimo ir užsitraukusioms didžiulę nuodėmę. Kiekvienai bendrijai skirta rimtų įspėjimų, tačiau nurodyta ir atgailos galimybė.

Remiantis šiuo paaiškinimu, tvirtinimą, kad pabaiga arti, šios bendrijos galėjo priimti pažodžiui ir suprasti tiesiogiai. Tuomet, kaip jau pastebėjome, likusioji Apreiškimo Jonui knygos dalis yra visų pirma perspėjimas ir patikinimas, kad bendrijos įveiks persekiojimus ir vargus, kuriuos patyrė ar manė patirsiantys to meto krikščionys.

Apreiškimo Jonui knyga 2:
5 Taigi prisimink, nuo kur nupuolei, atsiversk ir vėl imkis pirmykščių darbų, o jeigu ne, – jei neatsiversi, – tai aš ateisiu ir išjudinsiu iš vietos tavo žibintuvą.
16 Tad atsiversk! O jeigu ne, aš greitai ateisiu ir kovosiu su jais savo burnos kalaviju.

Apreiškimo Jonui knyga 3:3
Todėl prisimink, kaip esi priėmęs ir išgirdęs; laikykis to ir atsiversk! Jeigu nebudėsi, aš ateisiu kaip vagis, ir tu nežinosi, kurią valandą tave užklupsiu.

Apreiškimo Jonui knyga 22:
6 Tuomet jis man pasakė: „Šie žodžiai patikimi ir tikri. Viešpats, pranašų dvasių Dievas, atsiuntė savo angelą parodyti savo tarnams, kas turi įvykti netrukus.

7 Štai aš veikiai ateinu! Palaimintas, kas laikosi šios knygos pranašystės žodžių!
10 Jis sako man: Neslėpk pranašiškų šios knygos žodžių, nes laikas trumpas.
12 Štai aš veikiai ateinu, atsinešdamas atlygį, ir kiekvienam atmokėsiu pagal jo darbus.

Remiantis Biblija, tai Jėzaus pranašystė, kurią Jonas susapnavo, užrašė ir perdavė septynioms bendrijoms, o ne pranašystė ar žinutė visam likusiam pasauliui kažkada ateityje! Visų pirma Jėzus Kristus liepia bendrijoms susivienyti ir atgailauti arba jis veikiai ateis ir viską sutvarkys savo nuožiūra.

Jei visa tai ir galėtų būti laikoma žinute apie Jėzaus sugrįžimą, prašau, atkreipkite dėmesį, jis ir vėl sako: aš veikiai ateinu ir laikas trumpas. Kodėl šios eilutės turėtų būti laikomos pranašyste apie Jėzaus sugrįžimą kažkada po kelių tūkstančių metų? Įspėjimas apie Jėzaus sugrįžimą buvo skirtas septynioms nepaklusnioms to meto bendrijoms, ne kam kitam.

Skyriai, apibūdinantys įvykius iki Jėzui grįžtant, tebuvo rimtas perspėjimas krikščionims, nurodantis kas jų laukia, jei šie praras tikėjimą. Baimė visuomet yra galingas ginklas, padedantis tikintiesiems likti ištikimiems, ir priežastis, kodėl krikščionims ir kitiems tikintiesiems taip sunku išsižadėti savo tikėjimo. Tikėjimas, kad visų laukia „teismo diena“, yra nuolatinis baimės kupinas priminimas palaikyti gerus santykius su Dievu.

Paskutiniosios Apreiškimo Jonui knygos, kartu ir visos Biblijos, eilutės nestokoja įtampos ir perspėjimo apie tykančias grėsmes. Atkreipkite dėmesį, kad Naujasis Testamentas baigiasi Jėzaus žodžiais: Taip, aš veikiai ateinu. Bet jis neatėjo!

Apreiškimo Jonui knyga 22:18-21
Aš pareiškiu kiekvienam, kuris klauso šios knygos pranašystės žodžių: „Jeigu kas prie jų ką pridės – Dievas jam pridės aprašytų šioje knygoje negandų. Ir jeigu kas atims ką nors nuo šios pranašystės knygos žodžių – Dievas atims jo dalį nuo gyvybės medžio ir šventojo miesto, kurie aprašyti šitoje knygoje“. Tas, kuris šitai liudija, sako: „Taip, aš veikiai ateinu!“ Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau! Viešpaties Jėzaus malonė su jumis visais! Amen!

Laikyti Apreiškimo Jonui knygą perspėjimu ir pranašyste dabartiniams viso pasaulio gyventojams yra tiesiog juokinga, net kvaila. Ar turėčiau sakyti, kad visa tai – tiesiog nesusipratimas?

PABAISOS PAIEŠKOS – ANTIKRISTAS

Kadangi Jėzus nesugrįžo jo sekėjams gyviems esant, ankstyvieji krikščionys galėjo manyti ir priimti, kad kiekviena iš pranašysčių, ypač Danielio, Ezekielio ir Evangelija pagal Matą, taip pat Apreiškimo Jonui knyga, numatė ateities vargus. Tuomet šiuos raštus jie galėjo papildyti žiniomis apie Antikristo iškilimą, Pabaisą ir paskutinį mūšį tarp gėrio ir blogio – Armagedoną! Baimė visuomet buvo svarbi siekio atversti į krikščionybę dalis, taip yra ir iki šių dienų.

Tai atvėrė duris daugybei nesibaigiančių spėlionių, beveik kiekvieną dešimtmetį siekiant įvardyti žmogų, galintį būti Antikristu. Naujausi kandidatai – Princas Viljamas ir Opra Vinfri! Kiti galimi pretendentai – prezidentai Barakas Obama, Klintonas ir Reiganas, kai kurie popiežiai, tarp jų ir Benediktas XVI, Sadamas Huseinas, Henris Kisindžeris, Michailas Gorbačiovas, Adolfas Hitleris ir Benitas Musolinis.

Ronaldas Reiganas buvo laikomas galimu Antikristu, nes kiekvieną jo vardų – Ronaldas Vilsonas Reiganas (Ronald Wilson Reagan) – sudaro šešios raidės, taigi šie vardai reiškia 666 – Antikristo ženklą. Ar gali būti kvailiau?

Dar vienas nesusipratimas!

Egzistuoja tiek daug neišsipildžiusių pranašysčių apie Jėzaus sugrįžimą, kad tai tiesiog apgailėtina.

Atrodo, kad krikščionys yra apsėsti tikėjimo apie pasaulio pabaigą kaip katastrofą – Armagedoną (5), sukeltą paties Dievo. Prieš tai visi tikintieji, gyvi ar mirę, bus paimti į dangų pas Jėzų. Net ir dabar krikščionys, užuot pamiršę Jėzaus žodžius apie sugrįžimą praeityje, renkasi tikėti, kad jis vis dar gali ateiti.

Krikščionių dvasininkams ir mokytojams visa tai yra gana įdomus ir pelningas reikalas. Kol buvau krikščionis, daugybę, daugybę kartų girdėjau mokant ir pamokslaujant apie pabaigos laikus ir antrąjį Jėzaus atėjimą. Krikščionių knygynuose šia tema gausu knygų, ir keletas autorių (daugelis jų - amerikiečiai) už tokias knygas susikrovė milijonus. Vienas jų - Timas LaHjus, parašęs 60 knygas, tarp jų ir Paliktųjų seriją, išleistą 80 milijonų kopijų tiražu. Visa tai – didelis verslas!

Kai buvau pastorius, Australijoje pažinojau vieną vyrą, pasiskelbusį krikščionių pamokslininku, kuris išpranašavo, kad pasaulio pabaiga įvyks tam tikrą dieną. Jis sukvietė savo mažą kongregaciją susirinkti ant kalvos ir laukti šio didingo įvykio. Žinoma, kaip ir daugelis kitų prieš jį, vyras buvo pažemintas, kai nieko neįvyko. Teko girdėti ir apie keliaujantį krikščionių pamokslininką Naujojoje Zelandijoje, kuris reguliariai lankė bažnyčias, kalbėjo šia tema ir pranašavo pasaulio pabaigą įvyksiant ir Jėzų sugrįšiant bet kuriuo metu.

ISTORIJOJE GAUSU NEIŠSIPILDŽIUSIŲ PRANAŠYSČIŲ APIE JĖZAUS SUGRĮŽIMĄ PAVYZDŽIŲ

Septintosios Dienos Adventistų Bažnyčia, įkurta Viljamo Milerio, pranašavo Jėzų sugrįšiant laikotarpiu tarp 1843 metų kovo 21 dienos ir 1844 metų kovo 21 dienos, vėliau data pakeista į 1844 metų spalio 22 dieną. Čarzlas Teizas Raselas, Jehovos liudytojų įkūrėjas, spėjo Jėzų sugrįšiant 1874 metais. Jo pasekėjai nusprendė jį suklydus ir nutarė, kad Jėzus grįš 1914 metais.

Sąrašas tęsiasi: Rudolfas Šteineris (6) spėjo tai būsiant 1930-aisiais, „Dievo asamblėja“ savo savaitiniame laikraštyje Weekly Evangel skelbė Jėzų sugrįšiant „ne vėliau kaip 1934 ar 1935 metais“, Herbertas Armstrongas (7) teigė, kad tai įvyks 1975-aisiais. Bilas Mopinas, žymus pastorius Tuskono mieste (Arizona), pasirinko 1981 metų birželio 21 dieną. Jo kongregacija juo patikėjo, todėl pardavė savo namus ir viską, ką turėjo, išpranašautą dieną susirinko su pastoriumi ant kalvos ir sėdėjo laukdami sugrįžtančio Jėzaus! Nostradamas išpranašavo 1999 metus. Gerai žinomas fundamentalistas, baptistų evangelistas Džeris Falvelas teigė, kad Jėzus grįš laikotarpiu tarp 1999 ir 2009-ųjų!

Dar visai neseniai Jėzaus sugrįžimą išpranašavo Haroldas Kampingas, krikščionių pamokslininkas JAV. Pasak jo, visa tai įvyks 2011 metų gegužės 21 dieną, 18 valandą, kartu su visa griaunančiu žemės drebėjimu. 1994 metais jis jau buvo išpranašavęs panašų nutikimą.

Dabar, kai rašoma ši knyga, manoma, kad pasaulio pabaiga įvyks 2012 metų gruodžio 21 dieną, 23 val. 11 min. Ši pranašystė siejama su Majų civilizacija, žinoma dėl savo matematinių ir astronomijos žinių. Gruodžio 21-ąją vyks žiemos saulėgrįža, o Saulė keletui dienų atsidurs Paukščių Take. Siuzana Milbrat, Floridos gamtos istorijos muziejaus kuratorė ir Majų civilizacijos žinovė, sako: neturime jokių įrašų ar žinių, kad jie (majai) būtų galvoję, jog minėtuoju metu įvyktų pasaulio pabaiga.

Silpni ir patiklūs žmonės, veikiami panašių pranašysčių, dažnai gyvena baimindamiesi, kiti – pergalingai laukdami šių įvykių. Suprantama, jie visi nusivils, kaip ir likę tikintieji per pastaruosius 2000 metų.

Kituose puslapiuose rasite dar daugiau nesusipratimų!

PANAŠŪS STRAIPSNIAI:
Kategorija: Religija | Patalpino: Rolando (02.01.2015) | Autoriai: Delfi.lt | | Aut. teisės: http://www.delfi.lt
Просмотров: 1043 | Рейтинг: 5.0/1

Pasidalinkite straipsniu su visais, jums vienas paspaudimas, o mums malonumas.

// Rekomenduojamevisos naujienos

ufospace
Žmogaus evoliucija gali pasisukti t...

Ateityje žmogaus evoliucija gali pasi... (762)

ufospace
Nuvirto antras didžiausias medis Li...

Tik Stelmužės galiūnui savo dydžiu nu... (1200)

ufospace
Ką daryti, kad pirmieji Marso kolon...

Visai tikėtina, kad per artimiausius ... (762)

ufospace
Jaunieji genijai, arba vargas dėl p...

Kiekvienoje kartoje gimsta genialių vaik... (663)
ufospace
Kreditą karui Hitleris gavo iš JAV?...

1939 metais startavo didžiausios pasa... (1684)

ufospace
NASA siunčia į Mėnulį naują mokslin...

Amerikiečių specialistai sėkmingai užbai... (591)
ufospace
Saulės vainiko skylė birželio 28 d....

Birželio 28-29 d. Žemę pasieks ir magnet... (627)
ufospace
Dingęs inkų auksas...

Vienu iš didžiausiu neaptiktu lobiu p... (1591)

ufospace
Pietų ašigalyje prieš savaitę užfik...

Antarktidoje, pietiniame mūsų planetos a... (462)
ufospace
Deividas Koperfildas – stebukladary...

Paprastai žmonės nemėgsta būti apgaudinė... (1224)
Всего комментариев. Iš viso komentarų: 0
avatar

Kategorijosvisos naujienos