Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Paslaptingi statiniai

Tik iš dangaus įžiūrimi žemės ženklai, kuriuos tiria ir mokslininkė iš Lietuvos

Prieš kurį laiką Vilniaus universitetui laišką parašė britų žurnalistas, ieškantis Kazachstane kartu su Astanos universitetu dirbančių Vilniaus universiteto mokslininkų, tiriančių naujai atrastus geoglifus.

Taip ne tik sužinojome apie Kazachstane rastus keliasdešimt įvairios formos ir dydžio geoglifų, bet ir susipažinome su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Istorijos instituto mokslo darbuotoja Giedre Motuzaite Matuzevičiūte Keen, Vilniaus ir Kembridžo universitetų absolvente, daktaro disertaciją apgynusia Kembridže ir 2013–2015 m. atliekančia podoktorantūros stažuotę Vilniaus universitete.

– Kas tie geoglifai? Kaip atsidūrėte Kazachstane ir ką ten veikiate?

 
Dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen. Edgaro Kurausko nuotr.
© VU nuotr.

– Geoglifais susidomėjau rinkdama medžiagą stabiliesiems izotopams iš žmonių kaulų Centrinėje Azijoje, Kazachstane. Vienoje konferencijoje išgirdau pranešimą ir pasisiūliau padėti, tirti kartu. Dirbu kartu su kazachais iš Kostanajaus universiteto (dr. Andrejumi Logvinu ir Irina Ševnina), atlieku jiems tyrimus, kasinėju. (Tyrimai remiami podoktorantūros stažuotės lėšomis.) Man tai pasirodė labai įdomu, nes niekas apie tai nežino. Žinoma apie Naską, apie keltiškus geoglifus, o apie rastus Kazachstane – beveik nieko. Atsitiktinai kažkoks žmogus, visai ne archeologas, žiūrinėdamas Google Earth nuotraukas, pastebėjo kažką įdomaus ir parodė archeologams. Akivaizdu, kad tai žmonių darbas, ne geologiniai dariniai. Į tas Turgajaus stepes patekti galima tik traukiniu arba žvyrkeliu. Kelionė žvyrkeliu trunka 24 valandas. Teko keliauti traukiniu, nes joks taksi nesutiko manęs ten nuvežti.

Iki šiol žinomi dviejų tipų geoglifai. Vieni būna iš didžiulių sampilų, tarsi kurganai, viduje jie tušti. Nėra ten jokių palaidojimų. Tie sampilai kažkada buvo gerokai aukštesni. Kadangi juose nėra jokių organinių medžiagų, negalime atlikti tyrimų radioaktyviąja anglimi. Atlikau optiškai stimuliuoto liuminescencinio datavimo tyrimus (opticly stimulated luminescent dating, OSL), kai smėlio, kvarco grūdeliai datuojami pagal tai, kada paskutinį kartą jie buvo atviri saulės spinduliams, energijai. Juos uždengus smėliu, energija pradeda nykti, silpti. Man reikėjo atsikasti ir rasti sluoksnį po velėna, kada pradėtas formuoti sampilas. Datavau kelis geoglifus. Tai pirmasis tūkstantmetis prieš mūsų erą, ankstyvasis geležies amžius – laikotarpis, susijęs su tautų kraustymusi, hunų, skitų migracija. Tie sampilai tęsiasi po pusę kilometro ir turi aiškią geometrinę formą.

O kitas geoglifų tipas – Turgajaus svastika, vienintelė žinoma. Toks jau prilipo pavadinimas. Tai maždaug 40–50 metrų ilgio žemės dariniai, tarsi piltos tranšėjos, integruotos į kapinyną. Juose irgi nėra organikos. Galima datuoti kapus, bet neaišku, ar kapai susiję. Todėl tiksliausia datuoti patį objektą.

 

Apie 300 metrų skersmens Užtogajaus kvadratas. nufotografuotas 2013 m. vėlyvą rudenį iš parasparnio. A.Logvino nuotr.
© VU nuotr.

– Kaip jie atsirado?

– Juos statė žymėdamiesi teritoriją. Turime savo teoriją, dėl ko juos statė. Geoglifai atspindi sudėtingą bendruomenių gyvenimą stepėse, žemės pasidalijimą tarp genčių, jų vadų. Taip tarsi pranešama, kad tai mano žemė, čia užimta, nes žmonės migruoja. Geoglifai labai pastebimi. Mums atliekant tyrimus, kasinėjant, atjojo piemenys ir pasakė, kad čia yra keturiasdešimties sampilų kryžius, klausė, kodėl mes jį kasame. Vadinasi, jie ir dabar gerai tai žino. Mes radome 41 sampilą.

Manome, kad tai tarsi nerašytiniai stepių klajoklių ženklai, tamgos. Tamga – mongolų kalbos žodis, reiškiantis ženklą. Randama palaidojimų, kur visur yra tie patys įspaudai: ant sagties, kalavijo etc. Tai tarsi priklausomybės ženklas, inicialas, parašas. Panašiai kaip Gedimino stulpai. Tamgų sistemą plačiai naudojo stepinių sarmatų ir alanų gentys. Jais žymėjo asmeninius daiktus (žiedus, veidrodžius, puodus, diržų sagtis ir pan.). Jie buvo įspausti and Charazmo karalystės (Kaspijos jūros rytiniame krante) monetų, išdeginami žirgams ant nugarų, jais buvo išgravituotos perėjos kalnuose ar stepių upių atodangos. Geoglifai taip pat galėjo būti tamgos, reiškiančios ganyklos plotų priklausomybę.

Tie žmonės buvo visiškai priklausomi nuo gyvulininkystės, nuo gyvojo turto. Nuo to priklausė išgyvenimas, todėl ganyklos plotai buvo gyvybiškai svarbūs. Tais sampilais žmonės buvo pasidaliję stepes.

 

Iki šiol žinomi dviejų tipų geoglifai. Nuotrauka iš Google Earth programos ( Map data ©2014, 2007 Digital Globe, courtesy Google Earth)
© VU nuotr.

– Tai nėra jokios mistikos? Jokių ateivių ženklų?

– Geoglifų tyrimai Kazachstane yra labai nauja ir mažai tyrinėta sritis. Tad mes esame atviri ir kitoms versijoms. Pavyzdžiui, svastika gal turėjo kitokią prasmę. Ten kitaip buvo statyta, kitais tikslais, kitas kontekstas. Kazachai su manim nesutinka, įžiūri ir daugiau geoglifų funkcijų, pvz., kažkokią astronominę funkciją. Aš žiūriu praktiniu aspektu. Mano asmeninė nuomonė ta, kad tamgos turėjo daugiau ekonominę nei mistinę funkciją. Kai buvome prie vieno iš geoglifų Kazachstane, vadinamojo žiedo, tai buvo gerai matyti, kad tie sampilai sudaro žiedą. Tuo tarpu Naskoje (Peru) paukščio formos geoglifą pamatysi tik iš lėktuvo. Yra daug teorijų apie Naskos piešinius, nieko konkretaus negaliu pasakyti, bet tai tikrai labai įdomu. Yra neišspręstų klausimų. Pavyzdžiui, nupiešti pusės kilometro kryžių ar geometriškai taisyklingą Turgajaus svastiką tikrai labai sudėtinga. Reikia labai daug darbo sąnaudų. Tai rodo, kad nomadai nebuvo tik barbarai, grasinę Romos imperijai. Jie turėjo savo organizuotą ženklų sistemą, nemigravo aklai iš rytų į vakarus, kitaip nebūtų statę tokių monumentalių darinių. Jie ten sugrįždavo ir periodiškai juos atstatydavo. Atlikome tyrimus ir viršuje radome organikos, avies ar ožkos kaulų, kurie, matyt, buvo išmesti pietaujant, kai buvo statomas vienas iš geoglifo sanpilų. Radioaktyviosios anglies data parodė vėlesnį laikotarpį, vadinasi, tuos sampilus atstatydavo, prižiūrėdavo.

 – Gal jų yra ir daugiau?

– Geoglifai išliko stepėse, nes jos sunkiausiai pasiekiamos. Dabar Turgajaus regione, šiauriniame Kazachstane, yra žinoma apie 50 geoglifų, bet nuolat randama naujų.

Kol kas patys žinomiausi, daugiausia dėmesio sulaukę – Peru Naskos ženklai. Tikiuosi, ateityje ir Kazachstano geoglifai sužadins didelį pasaulinį susidomėjimą ir leis kazachams didžiuotis savo praeitimi. Remdamiesi aerofotonuotraukomis, Klaipėdos universiteto archeologai bandė ieškoti geoglifų ir Lietuvoje.

Теги
Никто не решился оставить свой комментарий.
Будь-те первым, поделитесь мнением с остальными.
avatar