Laivai, tapę kalėjimais

Pasaulinės jūreivystės istorijoje ypatingą vietą užima vadinamieji kalėjimo laivai, kuriuose buvo laikomi karo belaisviai ir kriminaliniai nusikaltėliai.

Išpopuliarino britai

Pirmieji kalėjimo laivai atsirado Anglijoje dar XVIII šimtmetyje, kai stacionarūs kalėjimai nebegalėjo sutalpinti nusikaltėlių. Ilgos darbo valandos be poilsio, menkas darbo užmokestis, skurdas skatino nusikalstamumą.

Teisėjai net už smulkiausią vagystę bausdavo griežtai. 1718 metais buvo priimtas įstatymas, leidžiantis nuteistuosius deportuoti į britų kolonijas Amerikoje priverstiniam darbui. Ilgos kelionės metu laivas nuteistiesiems tapdavo baisesniu kalėjimu nei krante.

Palankios sąlygos paversti laivus plaukiojančiais kalėjimais atsirado Septynerių metų kare (1756–1763). Mūšių laukuose kovėsi didelės armijos. Belaisvius dažniausiai sugrūsdavo į pasenusius ir nebetinkamus tarnybai karinius laivus, stovinčius prie krantinių.

Vėliau vykusiame JAV Nepriklausomybės kare (1775–1783) pagrindiniais britų plaukiojančių kalėjimų „gyventojais“ tapo amerikiečiai, kovojantys už savo laisvę – kariai ir civiliai. Niujorke Wallabout įlankoje stovėjo mažiausiai 16 laivų, paverstų kalėjimais. Labiausiai pagarsėjo „Jersey“. Tai buvo 60 patrankų britų karo laivas, paverstas kalėjimu. Šimtai vyrų būdavo sugrūdami po šio laivo triumus, kur nebuvo nei gryno oro, nei šviesos. Kaliniai kentė alkį ir nesulaukdavo jokios medicininės pagalbos. Kiekvieną naktį su gyvenimu atsisveikindavo dešimtys kalinių. Jų kūnus rytais paprasčiausiai išmesdavo per bortą. Šis laivas užsitarnavo „Pragaro“ pravardę. Panašiomis sąlygomis kaliniai buvo laikomi ir kituose laivuose. Pasak kai kurių istorikų, juose žuvo daugiau amerikiečių (apie 7 tūkst.), negu jų buvo prarasta kovos lauke (4 435).

Nepriklausomybę iškovoję amerikiečiai ilgai nepamiršo baisiųjų britų laivų-kalėjimų. 1908 metais Brukline (Niujorko rajonas) buvo atidengta 45 metrų aukščio granitinė kolona – paminklas, skirtas kalėjimo laivų kankinių atminimui. Jis oficialiai vadinasi Prison Ships Martyrs Monument. Siaubingus laikus primenantis paminklas Brukline tebestovi iki šių dienų.

„Pragaro laivų“ kelionės

Britai, priversti pasitraukti iš nepriklausomybę laimėjusių Jungtinių Amerikos Valstijų, ir toliau laivus naudojo kaliniams laikyti. Jie stovėdavo stambiose karinėse jūrų bazėse. Portsmuto uoste kartais tokių laivų su kaliniais būdavo kelios dešimtys.

Praradus kolonijas Amerikoje, socialinė padėtis Didžiojoje Britanijoje dar labiau pablogėjo. Augo nusikalstamumo lygis. Anglijoje kalėjimų pajėgumai nebeatitiko poreikių.

Atsirado nauja laivų atmaina – kalinių transportas. Juo gabendavo kalinius į naujas britų kolonijas Australijoje. 1787 m. gegužės 13 dieną Anglijos krantus paliko 11 burlaivių. Daugiau kaip pusė jų gabeno kalinius, nuteistus už įvairius nusikaltimus. Kelionė truko 8 mėnesius. Dėl maisto ir vandens stygiaus, ligų išmirė beveik pusė kalinių.

Ištisus dešimtmečius per audringas jūras į tolimąją Australiją lingavo laivai su neįprastu kroviniu – kaliniais, tremtiniais ir naujakuriais. Šiose kelionėse savo ar ne savo noru dalyvavę amžininkai paliko kraują stingdančius atsiminimus, kokiomis sąlygomis jie buvo plukdomi.
1890 metais grupė Australijos verslininkų, tarp kurių buvo ir tremtinių palikuonys, nupirko vieną buvusį kalinių laivą „Succes“ ir juo beveik 40 metų keliavo per pasaulį, primindami kalinių ir tremtinių gabenimą iš Anglijos į Australiją „pragaro laivuose“.