Главная » Статьи » NSO, Ateiviai

Gerbiami skaitytojai

Nuo šiol nauji straipsniai į šį tinklapį - ufospace.net - nebebus dedami. Visa aktyvi veikla persikelia į naują svetainę - paranormal.lt.  Straipsniai iš čia niekur nedings ir dar ilgai turėtų būti prieinami. Bet jai norite daugiau naujienų ir rusų k. mielai apsilankykite.


Kontaktų su ateiviais istorija: 1954-ieji. Ateiviai įsiveržia į Europą

Kategorija: NSO, Ateiviai» Žymos: ant begių, dingo, ateiviais, ufo, NSO, bėgių, devailda, metų, kontaktų

Jungtinių Valstijų žvalgyba ėmėsi atitinkamos taktikos, kontaktuoto­jų motyvai buvo ginčytini, o NSO tyrinėtojų abejingumas jų pasako­jimams įtartinas, bet vis tiek ateivių buvo neįmanoma užmiršti.

Nuo 1954 metų apie ateivius imta kurti kino filmus. Prigalvota visokių nebūtų istorijų, pavyzdžiui, apie įvairiausias pabaisas, nusi­leidžiančias į Žemę stilizuotomis skraidančiomis lėkštėmis ir {len­dančiomis į žmonių kūnus, gleivėtas, panašias į želė ir apskritai tokias šlykščias ir blogas, kiek tik įmanoma

įsivaizduoti. Šie popu­liarūs kino filmai buvo visiška priešybė kontaktuotojų filosofijai, pagal kurią kosmoso broliai yra draugiški, panašūs į mus ir visuo­met domisi mūsų reikalais. Antra vertus, ir šiuos milijonai šviesme­čių skyrė nuo tų tikrų „realiųjų", su kuriais kontaktų nuo to laiko pamažu daugėjo.

Ar galėjo Holivudo B kategorijos filmai, tokie kaip „Daiktas iš kito pasaulio" (1951), „Jie atvyko iš kosmoso gelmių" ar „Įsibrovė­liai iš Marso" (abu 1953), paveikti „tikrus" kontaktus su ateiviais? Vis dėlto įvyko labai mažai šiurpių atsitikimų, iš kurių labiausiai pagarsėjo įvykis, nutikęs 1955 metų rugpjūčio mėnesį Hopkinsvilyje (Hopkinsville), Kentukio valstijoje, — šeima nušovė mažą, į gobli­ną panašią būtybe didelėmis smailiomis ausimis, tykojusią jų na­muose. Tačiau ir tokie atsitikimai pagarsėdavo daugiausia todėl, kad jų buvo labai mažai palyginti su kino sukurtų įvaizdžių lavina.

Nors spauda ir NSO tyrinėtojai tuo metu šito neįvertino, bet gana mažai kontaktų buvo panašūs į tuos, kurie vyko pačioje pra­džioje. Tačiau 1954 metų spalio mėnesį jų gerokai padaugėjo.

Žmonės matydavo NSO visame pasaulyje, daugiausia JAV. Tai būdavo it antplūdžiai, kurie tęsdavosi kelias dienas arba savaites. Tačiau tik dabar pasipylė daugybė palyginti įtikinamų pasakojimų apie susitikimus su ateiviais. Pirmasis sukrėtė Europą tų metų rude­nį. Jis neatitiko vis dar slapto CŽV plano ir paskatino kai kuriuos NSO ekspertus pagaliau susidomėti pranešimais apie žmonių regė­tus ufonautus.

Netrukus po to, kai prasidėjo dar vienas NSO antplūdis, Kvarub-lio (Quarouble) kaime, netoli Valensieneso (Valenciennes), prie Pran­cūzijos ir Belgijos šiaurės rytų sienos, atsitiko įdomus įvykis. Patirti jį teko trisdešimt ketverių metų liejyklos darbininkui, gyvenančiam ' su žmona ir mažais vaikais šalia geležinkelio. Šioje vietoje buvo vietinės reikšmės bėgių susikirtimas.

Vieną vėlų vakarą šis liudininkas, Marius Devaildas (Marius De-wilde), skaitė. Staiga ėmė loti jo šuo. Kadangi tai buvo nuošali vieta, Devaildas pagalvojo, kad kažkas nori įsibrauti, ir paėmęs prožekto­rių išėjo pasižiūrėti.

Lauke jis iš karto pamatė ant bėgių kažką juoduojant. Atrodė, lyg ten stovėtų vagonas arba koks nors vežimas. Tačiau jo dėmesį atitraukė iššliaužęs ant pilvo šuo, aiškiai išgąsdintas, inkščiantis, viauksintis. Laimė, kad išgąstis šuniui netrukus dingo. Pasigirdo nu-tolstantys žingsniai. Devaildas nukreipė į tą pusę prožektorių. Jis nesitikėjo išvysti tai, ką iš tamsos išplėšė šviesos pluoštas.

Ant bėgių stovinčio „vagono" link lėtai šliurino dvi būtybės, apsirengusios tamsia narų apranga. Galvos, palyginti su kūnu, buvo gana didelės, o abiejų ūgis — maždaug 3,5 pėdos. Nieko negalvojęs, Devaildas puolė paskui būtybes, bet nubėgo vos kelis žingsnius, kai iš tamsaus daikto ant bėgių į jį šovė akinantis blyksnis (panašus į magnio blykstelėjimą). Žmogus akimirksniu buvo paralyžiuotas ir negalėjo net riktelėti.

Spindulys Devaildą laikė sukaustęs keletą sekundžių, — kol gir­dėjo nutolstančius žingsnius. Po to spindulys staiga dingo ir žmogus vėl galėjo judėti. Jis nubėgo prie tamsios dėmės ant bėgių, bet spėjo tik pamatyti į viršų pakylantį juodą šešėlį. Iš jo sklido keistas švil­piantis garsas, o iš apačios veržėsi garai. Netrukus šešėlis pavirto raudona švytinčia dėme ir išnyko. Keletas vietinių žmonių paskui pasakojo regėję šį švytėjimą.

Papasakojęs viską žmonai ir kaimynui, Devaildas iš karto nuėjo į policiją, bet buvo per daug sukrėstas, kad galėtų ką nors aiškaus pasakyti. Nepatenkintas policininkų reakcija į savo pasakojimą, nu­ėjo pas komisarą. Šį pasisekė įtikinti. Komisaras iškvietė karinius specialistus. Prie bėgių jie rado akmenų, nuo baisaus karščio pasida­riusių trapiais, o ant pabėgių — penkis įspaudus, kurie, pasak inži­nierių, rodė, kad pabėgius buvo prislėgęs 30 tonų objektas.

Pirmą kartą po kontakto su ateiviais liko daiktinių įrodymų. Ta­čiau Prancūzijos vyriausybės sudaryta komisija, paėmusi šiuos pa­vyzdžius ištirti, buvo labai nekalbi. Vietiniai policininkai vėliau skundėsi negalėję sužinoti, ką ekspertai nustatė.

Po daugelio savaičių Devaildas dar kartą susitiko su ateiviais, bet buvo taip pasipiktinęs oficialių pareigūnų elgesiu po ano karto, kad nutarė niekam apie tai nebepasakoti. Gal šis antras susitikimas buvo labai reikšmingas, nes netrukus daugelį liudininkų ateiviai vėl aplankė. Tų kontaktų pobūdis pasikeitė — ateiviai žmonių nebestab-dydavo (kaip Johanio ir Devaildo), bet ėmė aktyviai su jais bend­rauti.

Maži žmogučiai didelėmis galvomis po to dar keletą savaičių pasirodydavo, ypač Prancūzijoje. Tokio agresyvumo kaip Kvarubly-je beveik nepasitaikydavo. Pavyzdžiui, spalio 16 dieną Bajolė (Baillolet), į pietus nuo Diepo (Dieppe), automobiliu važiuojantis gydytojas buvo pritrenktas spindulio —jis pats pasijuto tarsi elek­tros smūgį gavęs, o variklis ir šviesos išsijungė. Tai buvo vienas iš pirmųjų vadinamojo „automobilių sustabdymo" atvejų. Vėliau toks būdas užmegzti kontaktą labai padažnėjo. Iš tikrųjų —jeigu bijote susitikimo su ateiviais, tai net dabar labai pavojinga važiuoti tuščiu keliu vėlai naktį.

Bajolė gydytojas buvo paralyžiuotas ir gulėjo be sąmonės neži­nia kiek laiko arba bent jau neatsimena nieko iki tol, kol NSO ir būtybės dingo, o variklis ir šviesos vėl įsijungė.

Galbūt šis ir keli kiti 1954 metų susitikimai slypi giliau liudinin­kų atmintyje, ko nei tyrinėtojai, nei patys liudininkai net neįtaria. Kadangi kontaktai su ateiviais tęsiasi, tai gali būti atskleista, nes buvo žengtas dar vienas žingsnis šių neįprastų įvykių linkme.

Kategorija: NSO, Ateiviai | Patalpino: Rolando (11.02.2015) |
Просмотров: 306 | Рейтинг: 0.0/0

Pasidalinkite straipsniu su visais, jums vienas paspaudimas, o mums malonumas.

// Rekomenduojamevisos naujienos

ufospace
NASA teleskopas IRIS užfiksavo pirm...

Naujausias NASA saulės teleskopas nuf... (932)

ufospace
Svečiai iš anapusinio pasaulio...

Spiritizmo seansų dalyviai dažniausia... (1705)

ufospace
Betės ir Barnio ateivių pagrobimas...

Buvo toks metas, kai pranešimai apie ... (1207)

ufospace
Rusijoje sukurta hipergarsinė raket...

Rusijoje pagamintas hipergarsinės raketo... (629)
ufospace
Iš tiesų yra 14, o ne 10 Dievo įsak...

Mozė, šėlstant perkūnijai, besileidžiant... (733)
ufospace
Deividas Koperfildas – stebukladary...

Paprastai žmonės nemėgsta būti apgaudinė... (1227)
ufospace
Gama žybsnis išdavė pasislėpusią se...

Kažkada, daugiau kaip prieš 12,7 mlrd. m... (802)
ufospace
Mūsų Galaktikoje formuojasi giganti...

Pasitelkę ALMA (Atacama Large Millimeter... (1393)
ufospace
Pastato griovimą stebėjęs jaunas vy...

Jaunas Lipetsko (Rusija) gyventojas t... (721)

ufospace
Mokslininkai įrodė mistišką kryžiau...

Tyrimai, atlikti Pramonės ir jūros medic... (1472)
Всего комментариев. Iš viso komentarų: 0
avatar

Kategorijosvisos naujienos