Главная » Статьи » NSO, Ateiviai

Gerbiami skaitytojai

Nuo šiol nauji straipsniai į šį tinklapį - ufospace.net - nebebus dedami. Visa aktyvi veikla persikelia į naują svetainę - paranormal.lt.  Straipsniai iš čia niekur nedings ir dar ilgai turėtų būti prieinami. Bet jai norite daugiau naujienų ir rusų k. mielai apsilankykite.


Kontaktų su ateiviais istorija: 1952-ieji. Žmogus iš Veneros

Kategorija: NSO, Ateiviai» Žymos: adamskis, susitikimus, cžv, ateiviais, Veneros, kontaktuotojų, NSO, susitikimus ateiviais, būdavo, ateivių

Baigiantis penktajam dešimtmečiui ir prasidėjus šeštajam, įvyko dar keletas susitikimų su ateiviais, bet daugelis NSO tyrinėtojų atmetė juos kaip per daug fantastiškus. Laikraščiuose pasirodydavo žinučių apie tokius įvykius, iš pranešimų apie skraidančias lėkštes gimė po­puliarios knygos. Turbūt pasakojimų apie „NSO pilotus" buvo per daug, kad būtų galima patikėti, jog tai iš tikrųjų vyksta.

Tačiau 1952 metais spaudoje plūstelėjo naujas pliūpsnis nuoty­kinių istorijų. Susitikimai su ateiviais virto pasaulinio masto pramo­ga. Atsirado veikėjų, atliekančių pagrindines roles ir visur sutinka- ' mų kaip

įžymybės, per jų paskaitas salės būdavo sausakimšos, o optimistinių jų knygų parduodavo šimtais tūkstančių egzempliorių.

Iš tikrųjų kontaktuotojų pasakojimai apie kontaktus su ateiviais nedaug kuo skiriasi nuo kelių pirmųjų „normalių" kontaktų, tokių kaip nutikusių Rapuziui Johaniui. Dar nebuvo baimės, kad ateiviai mums visiškai svetimi. Atvirkščiai, tos istorijos buvo panašios į nuo­tykius iš komiksų knygos „Savi berniukai", pavyzdžiui, kaip Biglio epizodas. Jos tapo „populiariu patiekalu" radijo laidoms, skelbian­čioms, kad Žemėje pamažu švinta kosminės eros aušra.

Esminis skirtumas tarp šių kontaktuotojų pasakojimų ir tikrų kontaktų buvo tas, kad liudininkas nebuvo aplinkybių auka, netikė­tai atsidūrusi ten, kur keistos būtybės užsiiminėjo savo reikalais. Atvirkščiai, toks kontaktuotojas (dažniausiai tai būdavo vyras) tap­davo istorijos svarbiausiu asmeniu, dėl visų besiaukojančiu kosmo­nautu, išgelbstinčiu nuo katastrofos Saulės sistemą.

Pirmasis iš šimtų kontaktuotojų (kai kurie klesti ir dabar, ypač tarp Naujojo amžiaus judėjimo šalininkų Amerikos vakaruose) buvo Džordžas Adamskis (George Adamski), emigravęs iš Lenkijos 1893 metais. Jis pasakodavo per vietinį Kalifornijos radiją okultistines istorijas, susilaukiančias vidutinio populiarumo, ir parašė visiškai primityvių mokslinės fantastikos knygelių. Šis žmogus svajodavo apie kosmosą, tvarkydamas savo prekybinį stalelį su maistu ir gėri­mais ant Maunt Palomaro (Mount Palomar) šlaitų. Ant to kalno sto­vi didelė observatorija. Adamskis stebėjo dangų pro savo teleskopą (dėl to daugelis manė, kad jis profesionalus astronomas), fotogra­fuodavo ir darydavo nuotraukas, kuriose, pasak jo, būdavo matyti ateivių laivai. Apie tai jis pirmą kartą parašė į „Fatc" žurnalą 1950 metais.

1952 metų lapkričio 20 dieną Adamskis su keletu draugų nuvyko į Kalifornijos dykumą, sakydamas, kad ketina pamatyti erdvėlaivį. Sako, kad jie tikrai jį pamatė, bet Adamskis tvirtino, jog erdvėlaivis atvyko būtent pas jį. Draugai laukė už mylios, o Adamskis nuėjo į dykumą susitikti, kaip pats sakė, su žmogumi iš Veneros.

Į žmogų panaši būtybė buvo ilgais geltonais plaukais ir bendra­vo su liudininku signalų kalba bei telepatiškai. Adamskiui ji papasa­kojo, kad orbita skrieja „pagrindinis laivas", o mažesniais „žvalgų laivais" jie nusileido į Žemę. Veneriečiai buvo labai draugiški, bet sunerimę dėl žmonių agresyvumo ir grėsmės, kurią mes keliame savo baisiais ginklais, pavyzdžiui, atomine bomba. Būtybė išėmė iš Adamskio fotoaparato neišryškintą juostą, kurioje stambiu planu bu­vo nufotografuotas nusileidęs žvalgų laivas (pats ateivis drovėjosi fotografuotis!), ir po kelių dienų, atskridęs į kitą susitikimą, juostą grąžino. Šis įrodymas, kad erdvėlaivis tikrai egzistuoja, buvo grą­žintas su užrašytais simboliais, kurių niekam nepavyko iššifruoti.

Adamskio pranešimą apie šį kontaktą airių rašytojas Desmondas Leslis (Desmond Leslie) įdėjo į jau beveik parengtą visai žemišką knygą apie NSO. Sumanus leidėjas suprato, kad tai gali būti labai pelninga, ir Adamskio pasakojimą padarė svarbiausia knygos „Skrai­dančios lėkštės nusileido" („Flying Saucers Have Landed") istorija. Knyga buvo išleista 1953 metais ir iš karto tapo bestseleriu.

Per keletą metų pasirodė ir daugiau tariamai „paties" Adamskio parašytų knygų apie dar labiau pritrenkiančius susitikimus su atei­viais iš daugelio Saulės sistemos planetų (ateivių vardai buvo absur­diški, pavyzdžiui, Firkonas, kurį aiškiai dėl efekto sukūrė pasitikė­jimo nekelianti kitų vardu rašanti Šarlotė Blodžet (Charlotte Blod-get), padėjusi Adamskiui rašyti knygą). Be to, jis nufotografavo dar keletą skraidančiųjų lėkščių, daugiausia pro savo teleskopą, pasako­jo, kaip keliavo pažiūrėti Mėnulio upių ir kalnų, kalbėjo apie nuoširdų kosmoso tautų skleidžiamą mokymą, skirtą tik nedaugeliui iš­rinktųjų. Tas mokymas nedaug kuo skyrėsi nuo paties Adamskio samprotavimų, kol jis dar nebuvo tariamai susitikęs su ateiviais.

Galiausiai Adamskis nukeliavo į Europą — pakvietė Olandijos karalienė, o 1963 metais jis paskelbė susitikęs su popiežiumi (Vati­kanas tai paneigė). Adamskis mirė 1965 metų balandžio mėnesį, o jo pažiūros suskaldė besidominčius NSO į dvi stovyklas, kurios išliko iki šiol. Okultinių pažiūrų ufologai ir visi aistringai tikintys neže­miškomis būtybėmis beveik viską, ką kalbėjo Adamskis, laiko šven­ta tiesa. Tačiau dauguma NSO tyrinėtojų mano, kad jo pasakojimai yra haliucinacijos arba paprasčiausi prasimanymai.

Neabejotina, jog Adamskio įrodymai vargiai įtikinantys. Nuo­dugniai ištyrus paaiškėjo, kad jo nuotraukos yra paprasčiausios klas­totės, o pasakojimai apie gamtines sąlygas kitose Saulės sistemos planetose mokslo požiūriu yra absurdiški, ir tai nustatyta dar jam gyvam esant.

Dauguma įžymių kontaktuotojų, ėjusių Adamskio pėdomis, irgi pasakodavo panašias istorijas; nors ateivių išvaizda ir skirdavosi, ir' atvykdavo jie iš kitų vietų (net iš negyvenamų planetų už Saulės sistemos ribų arba iš paralelių Visatų), o jų vardai būdavo tokie pat banalūs (pavyzdžiui, Aura Ranes), jie beveik visada kalbėdavo apie taiką, meilę, reikšdavo antikarines nuotaikas, bet tokių pranešimų detalės dažniausiai nesutapdavo.

Kontaktuotojų judėjimas greitai virto savotiška kultūra. Jie su­kūrė savo tvarką, rengdavo įspūdingus susitikimus, leisdavo žurna­lus. Kai kurie žurnalai leidžiami iki šiol. Pavyzdžiui, Londone 1954 metais buvo įsteigta Padangių draugija (Aetherius Society). Ją įkūrė taksi vairuotojas Džordžas Kingas (George King), apsiskelbęs, kad yra išrinktas Žemės atstovu į tarpplanetinį parlamentą. Si draugija tvirtai remiasi gėrį propaguojančia ateivių filosofija. Dauguma jos narių yra eruditai ir reikšmingi žmonės, ypač Britanijoje ir Ka­lifornijoje. Jie neigia užsiima kontaktuotojų kultu.

Yra žmonių, rimtai tikinčių, kad kai kuriuos ankstyvuosius kon­taktuotojus (niekas specialiai neminimas, o Padangių draugijos na­rių tai neliečia) galėjo mulkinti slaptosios tarnybos, kad jos sureng­davo tokius susitikimus. Tai, kas atrodo kaip absurdiškiausia para­noja, patvirtinama dokumentais, kuriems išvysti dienos šviesą padė­jo Amerikos Informacijos laisvės aktas.

1953 metų sausio mėnesį, maždaug tuo metu, kai pirmieji kon­taktuotojai klestėte klestėjo, CŽV sušaukė Vašingtone ypatingai slap­tą pasitarimą. Buvo pakviesti rimčiausi mokslininkai ir svarstyta, kaip ataušinti žmonių susidomėjimą NSO. Ketinta siūlyti garsiems animatoriams, tokiems kaip Voltas Disnėjus, sukurti primityvių fil­mukų ir NSO paversti juokais. Iš išslaptintų bylų aiškėja, kad tais laikais, kai vyko komunistinių raganų medžioklė, CŽV tikėjo, jog priešas gali prisidengti apgaulinga NSO banga, sukelti masinę iste­riją ir užkimšti visos Amerikos susisiekimo arterijas!

Pagaliau buvo nutarta imtis įvairių gudrybių ir nuslėpti su NSO susijusius nepaaiškinamus reiškinius, o CŽV atstovai pasiūlė knygo­mis apie susitikimus su ateiviais sumažinti žmonių tikėjimą NSO. Kad CŽV taktika (vis dar pusiau slapta) būtų veiksminga, sutarta, kad „gerai pasibaigs" tik tai, ką ji pati suorganizuos.  

Kategorija: NSO, Ateiviai | Patalpino: Rolando (11.02.2015) |
Просмотров: 398 | Рейтинг: 0.0/0

Pasidalinkite straipsniu su visais, jums vienas paspaudimas, o mums malonumas.

// Rekomenduojamevisos naujienos

ufospace
Po Grenlandijos ledu atrastas 750 k...

Mokslininkai po Grenlandijos salą dengia... (1025)
ufospace
Mitybos specialistai: Nustokite ryt...

Jei norite būti ramūs, jog gaunate visus... (582)
ufospace
Ar egzistuoja mūsų pačių antrininka...

Kaip žinoma, antrininkais vadinami to... (550)

ufospace
Įspūdingi vaizdai iš Luizianos: upė...

Didžiulis upės sūkurys tarsi smegduobė r... (1039)
ufospace
Paslaptingas vaizdo įrašas Mančeste...

Nedidelė dievo Ozyrio skulptūra, pagamin... (1257)
ufospace
NSO Lenkijoje...

Dažniausiai pasitaikantys pranešimai api... (1680)
ufospace
Paskelbti naujausi mįslingo Jamalo ...

Internete jau plinta naujausia tyrėjų... (903)

ufospace
Mokslininkai įrodė mistišką kryžiau...

Tyrimai, atlikti Pramonės ir jūros medic... (1474)
ufospace
Jau 6 m. Maskvos Šeremetjevo oro uo...

Rusijos leidinys „Moskovskij komsomolec“... (839)
ufospace
Mūsų Galaktikoje formuojasi giganti...

Pasitelkę ALMA (Atacama Large Millimeter... (1402)
Всего комментариев. Iš viso komentarų: 0
avatar

Kategorijosvisos naujienos