Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » NSO, Ateiviai

Kontaktų su ateiviais istorija: 1901-ieji. Ateiviai, nso nusileido

Dešimtmetis Frankas Varlėjus (Frank Warley) turbūt buvo pirmasis žmogus XX amžiuje, pranešęs, kad matė ateivius. Jis papasakojo man apie tai praslinkus septyniasdešimt septyneriems metams, bet pridūrė, kad prisimena viską puikiai, lyg būtų tai įvykę vakar.

Frankas gyveno namuose su veranda Baurnebruke (Bourne-brook), netoli Baurnvilio (Bournville), Vidurinės Anglijos vakaruo­se. Buvo šilta 1901 metų vasaros popietė. Frankas ėjo takeliu už .vidinio kiemo, kai pamatė ant žolės stovintį keistą objektą.

Pirmiausia pagalvojo, kad tai darbininkų namelis, nes tas objek­tas buvo mažas, dėžės formos, su bokšteliu ir laivo kaminu ant sto­go, su durimis šone. Jis buvo žalsvai melsvos spalvos ir keistai bliz­gėjo lyg metalas. Frankas iš karto suvokė, kad tokio daikto niekada nebuvo regėjęs.

Stebėdamas šį keistą, maždaug pusės nedidelio automobilio dy­džio statinį, berniukas nustebęs pamatė, kad pro duris į saulės nu­šviestą kiemą lipa dvi būtybės. Jos buvo mažos, žemesnio kaip ke­turios pėdos ūgio ir atrodė labai žmogiškos. Abi švariai nusiskutu-sios, nesiskyrė nuo žmonių jokiais neįprastais bruožais, nebent mažu ūgiu. Buvo apsivilkusios glaudžiai prigludusiomis ištisinėmis žals­vai pilkos spalvos uniformomis, atrodė kaip kariškiai.

Pats neįprasčiausias dalykas pasirodė šalmas, kurį buvo užsidė­jusi viena būtybė, — tamsus, panašus į kepurę ir visiškai dengė galvą bei ausis. Pačiame jo viršuje buvo išlindę du laidai, primenan­tys ragus ant vikingų šalmų. Jie kyšojo į viršų maždaug devynis colius ir buvo truputį išlenkti į šonus ir užlenkti į šalmą. Nesimatė, kaip tas daiktas pritvirtintas ant būtybės galvos.

Viena būtybė pasiliko nusileidusios dėžės tarpduryje, o kita iš lėto žengė Franko link. Priartėjusi ištiesė ranką ir padarė gestą, iš kurio berniukas aiškiai suprato, kad yra perspėjamas pasitraukti at­gal iš kelio.

Paklusdamas šiam tyliam mostui, Frankas atsitraukė kelis žings­nius. Kai tai padarė, būtybė nuskubėjo atgal į dėžę, netrukus ten dingo ir antroji. Durys užsidarė lyg automobilio durelės (tarsi būtų su vyriais), ir po keleto sekundžių objektas ant žemės atgijo. Nors skaisčiai švietė saulė, apie visą objekto perimetrą užsižiebė ryškios šviesos. Tai priminė elektros lanko efektą —jos sudarė į kilpą pa­našų ratą. Tada pasigirdo šniokščiantis garsas, lyg iš kažkur būtų išsiveržusi didelė oro masė, dėžės formos daiktas pakilo į viršų ir pasisukęs nuskriejo virš stogų. Frankas pastebėjo, kad jo gale blyk­čioja raudona šviesa — kažką panašaus jis regėjo po daugelio metų ant lėktuvo, bet 1901 metais tai buvo dar nežinoma.

Atrodo, kad ant žolės neliko jokių žymių; tačiau Frankas sako, kad jam nė karto netoptelėjo mintis jų ieškoti. Vėliau jis išsiaiškino, kad keletas kaimynų sakėsi girdėję šniokščiantį garsą ar matę mirk­sinčią šviesą danguje.

Įdomiausia tai, kad pasakodamas apie šį objektą Frankas nieka­da nevartojo žodžio NSO. Vadino jį tik „keista transporto priemo­ne". Jis sakė, kad tuo metu NSO dar nebuvo, o kai atsirado, jis pats buvojau „gerokai įmetėjęs". Pirmą kartą šį terminą išgirdo tada, kai jau seniai buvo suvokęs, ką regėjo.

Daug kartų Frankas mėgino aprašyti tai, ką matė, kaip vaikiškas svajones. Tačiau jo jaunystės metais laikraščiuose ir žurnaluose bu­vo gausybė iliustracijų, vaizduojančių „ateities transportą" — įvai­riausius lėktuvus ar plaukiančius dangumi oro laivus su griozdiš­kais propeleriais. Nebuvo nieko, nors truputį panašaus į tą tylų ma­nevringą mažą objektą, kurį buvo regėjęs. Jeigu tai svajonė, tai ko­dėl jis neprasimanė ko nors, ką geriau žinojo. Jeigu tikrai svajonė, tai kaip jis galėjo taip tiksliai numatyti, kad daug vėlesnėse istorijo­se, pasakojančiose apie kontaktus su ateiviais, NSO bus vaizduojami būtent tokie.

Никто не решился оставить свой комментарий.
Будь-те первым, поделитесь мнением с остальными.
avatar