Главная » Статьи » Mistika

Gerbiami skaitytojai

Nuo šiol nauji straipsniai į šį tinklapį - ufospace.net - nebebus dedami. Visa aktyvi veikla persikelia į naują svetainę - paranormal.lt.  Straipsniai iš čia niekur nedings ir dar ilgai turėtų būti prieinami. Bet jai norite daugiau naujienų ir rusų k. mielai apsilankykite.


Lėktuvų dingimai

Kategorija: Mistika» Žymos: Lėktuvų dingimai

Tarp įvairių anomalių reiškinių ypatingą vietą užima teleportacija – nepaaiškinami akimirksniu vykstantys daiktų ir žmonių perkėlimai iš vienos vietos į kitą, kartais didžiuliu atstumu. Keletas tokių atvejų yra aprašyti istorinėje literatūroje. Pranešimų apie teleportaciją ypač pagausėjo antroje XX amžiaus pusėje. Tai gali būti susiję su tuo, kad žmonija pradėjo mąstyti apie paralelinius pasaulius, juose gyvenančias būtybes ir kitokius paslaptingus fenomenus.

„Žvaigždžių dulkių” paslaptis

Dėl nepaaiškinamų priežasčių teleportacija dažniausiai vykdavo su lėktuvais. Ko gero, labiausiai nuskambėjęs įvykis nutiko 1947 metais Pietų Amerikoje. Tuomet be pėdsakų dingo Didžiosios Britanijos aviakompanijos „British South American Airways” keleivinis lėktuvas „Žvaigždžių dulkės”. 1947 m. rugpjūčio 21 d. 17:45 val. Santjago aerouosto dispečeriai gavo paskutinę radiogramą iš lėktuvo, kurioje pilotai pranešė, jog po 4 minučių nusileis Čilės sostinės aerouoste. Tačiau lėktuvas nenusileido. Vietoje to „Žvaigždžių dulkių” radistas Morzės abėcėlės pagalba perdavė keistą žodį „Stendek”. Vėliau šis žodis pasikartojo dar du kartus, po to ryšys nutrūko.

Keleivinis lėktuvas „Žvaigždžių dulkės” buvo „Lankastriano” modelio (Avro 691 Lancastrian), kuris buvo sukurtas legendinio bombonešio „Lankasteris” (Lancaster) pagrindu. Tuo metu tai buvo pats šiuolaikiškiausias ir patikimiausias lėktuvas. Šio modelio lėktuvai nuolat skraidė Pietų Amerikoje. Patyręs ekipažas, kuriam vadovavo kapitonas Redžinelas Kukas, buvo sudarytas iš šturmano ir trijų komandos narių. Lėktuvu skrido septyni keleiviai. Lėktuvas pakilo Buenos Airėse (Argentina) ir po 4 valandų skrydžio turėjo nusileisti Santjage. Lėktuvas skrido įprastu maršrutu, kuris kirto Andų kalnus netoliese aukščiausios žemyno Akonkagvos viršukalnės (aukštis 6960 m), o po to suko į pietus.

Nesėkmingos paieškos

Prasidėjo dingusio lėktuvo paieškos. Iš Anglijos atvyko kapitonas Džeimsas Frankteiloras, vienas iš vyriausių aviakompanijos pilotų. Netoliese miesto nebuvo aptikta jokių lėktuvo dužimo pėdsakų, paieškos persikėlė į Andus. Kompanijos lėktuvai pakartojo visą „Žvaigždžių dulkių” reisą nuo Buenos Airių iki Santjago. Iš viršaus balti Andų ledynai buvo puikiai matomi, jeigu lėktuvas būtų patyręs avariją kalnuose, nuolaužos būtų pastebėtos. Tačiau niekur nebuvo jokių pėdsakų. Lėktuvas tarsi išnyko ore!

Buvo iškelta įvairiausių hipotezių dėl lėktuvo dingimo. Aliejaus į ugnį pylė Anglijos, Argentinos ir Čilės spauda. Buvo kalbama apie diversiją. Specialus tyrimas parodė, kad kai kurie keleiviai buvo gana žinomos asmenybės. Pavyzdžiui, lėktuvu skrido verslininkas iš Palestinos, kuris turėjo švarko apmušale įsiūtą 30 karatų deimantą. Be to, vokietė emigrantė Marta Limpert gabeno į Čilę mirusio savo vyro palaikus. Buvo keliama versija, kad karste galėjo gulėti ne velionis ponas Limpertas, o kontrabanda arba, dar blogiau, sprogmenys.

Tačiau pačiu paslaptingiausiu keleiviu pasirodė besąs Didžiosios Britanijos karalienės kurjeris, gabenęs svarbius dokumentus. Tuo metu santykiai tarp Didžiosios Britanijos ir Argentinos buvo įtempti, todėl buvo iškelta versija, kad lėktuvas galėjo būti susprogdintas tam, kad svarbi depeša nepasiektų adresato – asmens ar asmenų, kuriems buvo skirta.

Per pusę amžiaus, praėjusio po lėktuvo dingimo, buvo iškelta daugybė įvairiausių versijų, iš kurių viena populiariausių buvo ta, kad lėktuvą pagrobė ateiviai – juk virš Čilės kalnų dažnai pasirodo nežinomi skraidantys objektai bei vyksta kitokie incidentai, susiję su ateiviais. Buvo kalbama ir apie Sangri Lą – paslaptingą šalį, kuri minima vietinių Pietų Amerikos gyventojų mituose. Pagal padavimą, ši šalis randasi kažkur aukštai Anduose. Tai rojus, kuriame gyvena dievai ir kur po mirties patenka teisieji. Sunku būtų patikėti, kad kontrabandininkas, gabenantis brangenybes, galėtų būti teisusis. Gal Pietų Amerikos indėnai turi savo supratimą apie teisingumą?

Paslaptingas radinys

2000 metų sausio mėnesį paslaptingas radinys prie Tupungato kalno, esančio už 80 km nuo Santjago, vėl atgaivino susidomėjimą daugiau nei prieš pusę amžiaus dingusiu lėktuvu. Ledyne netyčia buvo atrasti seno variklio, priklausiusio „Žvaigždžių dulkėms”, nuolaužos. Įdomu tai, kad 1947 metais šis rajonas buvo labai atidžiai apieškotas, jame dažnai lankosi alpinistai, tačiau iki to laiko niekas nebuvo pastebėjęs jokių lėktuvo nuolaužų.

2000 metų vasario mėnesį Argentinos kariškiai sukvietė spaudos konferenciją ir paskelbė apie kuriamą ekspertų grupę ir ekspedicijos siuntimą į vietą, kur buvo aptiktos lėktuvo liekanos. Ekspediciją sudarė 100 karių ir ekspertai, tarp kurių buvo žinomi katastrofų tyrėjai Karlas Bausa ir Karlas Sarinis. Ekspedicija išvyko prie Tupungato kalno, kuris buvo 6800 m aukščio užgesęs ugnikalnis. Tupungato ledynas, kuriame buvo aptiktos variklio liekanos, prasideda 4 km aukštyje virš jūros lygio. Ledyno liežuvis padengtas akmenimis. Kareiviai išsirikiavo grandine kas 5 m ir patraukė ledynu aukštyn. Pavyko aptikti sumaitotas fiuzeliažo liekanas, du šasi. Vienos padangos išbuvo pripūstos daugiau nei pusę amžiaus. Ant aptiktų lėktuvo fragmentų buvo aiškiai matomas išlikęs užrašas „Žvaigždžių dulkės”.

Būtinai reikėjo ištirti radinius, norint išsiaiškinti, kokios buvo katastrofos priežastys – techniniai nesklandumai ar piloto klaida. Šasi buvo skrydžio padėtyje, tai reiškė, kad pilotas jų nebuvo išleidęs nusileidimui. Buvo surastas variklis, kuris buvo tvarkingas.

Skylė erdvėje

Reikėjo atlikti nuolaužų išsibarstymo analizę. Kai lėktuvas sprogsta ore, vėjas nuolaužas išnešioja aplinkui daugelį kilometrų. „Žvaigždžių dulkių” nuolaužos buvo išmėtytos 800 m spinduliu. Ieškotojai aptiko lėktuvo propelerį. Ekspertizė parodė, kad jis katastrofos metu sukosi. Pavyko rasti tik vieną iš keturių lėktuvo variklių, jis buvo tvarkingas. Lakūnai žino, kad netgi tuo atveju, jei kiti trys varikliai būtų buvę sugedę, skristi galima ir su vienu varikliu. Tai reiškia, kad sprogimo nebuvo. Viskas rodė, kad lėktuvas patyrė stiprų smūgį, skrisdamas dideliu greičiu.

Šią išvadą padarė Karlas Sarinis. Jis iškėlė prielaidą, kad lėktuvas trenkėsi į beveik vertikalią Tupungato sieną ir nukrito. Nuolaužų nepavyko aptikti todėl, kad smūgis sukėlė sniego laviną, kuri paslėpė nukritusį lėktuvą. Kiekvienas ledynas yra tarsi ledo upė, kurios tekėjimo greitis gali siekti keletą kilometrų per metus. Pagal Sarinio versiją „Žvaigždžių dulkės” nukrito žymiai aukščiau ledyne, tačiau per pusę amžiaus judantys ledai nunešė lėktuvo nuolaužas į kitą vietą, kur jos ir buvo aptiktos.

Nepaaiškinama tik tai, kaip lėktuvas, po 4 minučių turėjęs nusileisti Santjago aerouoste, atsidūrė už 80 km nuo nusileidimo vietos. Sarinis pateikė fantastiškai skambančią prielaidą. Jo nuomone

„Žvaigždžių dulkės” pateko į skylę erdvėje ir atsidūrė tiesiai prieš vertikalią sieną, į kurią ir rėžėsi visu greičiu. Kaip ir reikėjo tikėti, ekspertų, tyrusių lėktuvo nuolaužas, ataskaitoje ši Sarinio prielaida nebuvo paminėta. Pats Sarinis atkreipė dėmesį į tai, kad nėra apie 90 procentų lėktuvo nuolaužų, t.y. buvo aptikta tik labai nedidelė dalis. Ekspedicija labai atidžiai apieškojo visą ledyną, surado viską, kas buvo įmanoma, tame tarpe ir žuvusių žmonių liekanas. Kur dingo kiti lėktuvo fragmentai? Sarinis mano, kad jie pradingo toje pačioje skylėje erdvėje. Daktaras mano, kad ši skylė kažkaip yra susijusi su Tupungatitu – veikiančiu ugnikalniu į pietryčius nuo Tupungato kalno.

Lėktuvai vis dar dingsta

Įdomu tai, kad per du mėnesius, praėjusius nuo „Žvaigždžių dulkių” dingimo, be jokių pėdsakų dingo dar du „British South American Airways” aviakompanijos lėktuvai. Vienas laineris išskrido 1947 m. rugsėjo 19 d. iš Londono. Jis turėjo perskristi Atlanto vandenyną ir nusileisti Niujorke. Radistas, patyrusios komandos narys, perduodavo žinias, kad skrydis vyksta normaliai. Buvo puikus oras skrydžiui. Praėjus dviems valandoms po pakilimo radistas nustojo siųsti pranešimus ir nebeatsiliepė į šaukinius. Į Niujorką lėktuvas taip ir neatskrido. Jis be pėdsakų dingo kažkur virš Atlanto vandenyno. Kartu su lėktuvu dingo septyni žmonės.

Tų pačių metų spalio 17 dieną tos pačios kompanijos transporto lėktuvas išskrido iš Los Andželo ir pasuko i Buenos Aires. Praėjus dviem valandoms, kai lėktuvas skrido virš Meksikos teritorijos, radistas susisiekė su dispečeriais ir pranešė, kad skrydis vyksta normaliai. Paskui ištarė kažkokį nelabai suprantamą žodį, panašų į „Stand up” („Kelkitės”), nors tai galėjo būti ir „Stendek”. Po to ryšys su transporto lėktuvu nutrūko. Šio lėktuvo irgi buvo ieškoma, tačiau jokių kritimo pėdsakų nebuvo aptikta. Jeigu pirmuoju atveju galima buvo daryti prielaidą, kad keleivinis lėktuvas nuskendo Atlanto vandenyne, tai antruoju atveju avarija turėjo įvykti tankiai gyvenamame Meksikos rajone. Toks įvykis negalėjo būti nepastebėtas.

Jokių protingų paaiškinimų, į išskyrus jau minėtas skyles erdvėje, dėl lėktuvų dingimo nėra. Amerikietis anomalių reiškinių tyrinėtojas Raulis Mendosa iškėlė prielaidą, kad dingę lėktuvai pateko į tunelį, vedantį į paralelinius pasaulius. Tad ieškoti lėktuvų liekanų kituose pasaulio regionuose nėra prasmės.

Siaubingas Karolės Lombar likimas

Dar paslaptingesnis likimas ištiko kompanijos T.W.A. lėktuvą, kuriuo 1941 metais skrido aktorė Karolė Lombar, garsaus aktoriaus Klarko Geiblo žmona. Ji iš Indianapolio grįžo į Los Andželą. Įdomu tai, kad Karolė nemėgo skraidyti lėktuvais, į Indianapolį ji atvyko traukiniu. Aktorė atgal taip pat planavo keliauti traukiniu, tačiau paskutiniu momentu kažkodėl pakeitė savo planus. Kartu su aktore skrido jos mama ir spaudos atstovas. Karolės motina domėjosi numerologija ir perspėjo dukrą, kad 1947 m. sausio 16 d. data turi skaičių rinkinį, kuris prognozuoja nelaimę.

Be to, reisas, kuriuo ruošėsi skristi Lombar su pakeleiviais, turėjo 3-ią numerį, o aktorės kompaniją taip pat sudarė 3 žmonės. Pagyvenusios moters nuomone, skaičiaus 3 pasikartojimas nežadėjo nieko gero. Tačiau Karolė netikėjo nei numerologija, nei ženklais, nei prakeikimais. Spaudos atstovas pasiūlė mesti monetą, kuri padėtų nuspręsti – skristi ar keliauti traukiniu. Iškrito – skristi.

Skrydis turėjo vykti be tarpinių nusileidimų. Tačiau neįprastai stiprus priešinis vėjas privertė nusileisti Boulder Sityje (netoli Las Vegaso) pasipildyti degalų. Netoli Las Vegaso stūkso 2600 m aukščio Potozio kalnas. Visi lėktuvai, skrendantys šiame rajone, laikosi ne žemiau 3 tūkstančių metrų aukščio. Taip padarė ir T.W.A. lėktuvo šturmanas, tačiau 19:20 val., praėjus 13 minučių po pakilimo, lėktuvas atsitrenkė į kalną. Žuvo 21 žmogus, nė vienas neišliko gyvas.

Įdomiausia tai, kad, likus kelioms minutėms iki katastrofos, šturmanas ant žemės esančioms tarnyboms pranešė, jog jau praskrido Potozio kalną. Oficialia tragedijos priežastimi buvo paskelbta „piloto klaida”. Tačiau tą dieną dangus buvo giedras, jame nebuvo jokių debesų, idealus matomumas užtikrino puikias sąlygas skrydžiui. Netgi tuo atveju, jei pilotas apsiriko ir skrido žemesniame nei 2600 m aukštyje ar tuo atveju, jei prietaisai nepastebėjo kliūties tiesiai prieš lėktuvą, pilotas priekyje savęs būtų pamatęs kalną. Jis paprasčiausiai negalėjo jo nepastebėti! Tikra mistika… Arba skylė erdvėje.

Iš tikrųjų lėktuvas jau buvo praskridęs kalną, tačiau po kelių minučių pateko į skylę erdvėje ir atsidūrė tiesiai prieš kalno šlaitą, į kurį ir rėžėsi visu greičiu. Visiškai analogiškas atvejis, kaip atsitiko „Žvaigždžių dulkėms”.

1985-ais metais FTB išslaptino kai kuriuos dokumentus, susijusius su 1941-ųjų metų katastrofa. Pasirodė, FTB archyvuose buvo saugomi liudininkų apklausos protokolai, kuriuose apklausiamieji pasakojo, kad katastrofos metu virš Potozio viršukalnės matė paslaptingą apvalų šviečiantį objektą, tačiau paties lėktuvo ir jo atsitrenkimo į kalną nematė. Nors, atsižvelgiant į idealiai gerą orą, turėjo tai matyti. Lėktuvas tarsi išskrido iš skylės erdvėje ir iš karto rėžėsi į kalną.

Yra žinomas ne vienas atvejis, kai paslaptingai dingdavo lėktuvai arba jie atsidurdavo dideliu atstumu nuo skrydžio rajono.

Iki šiol neatskleista amerikiečių kompozitoriaus ir orkestro vadovo Gleno Milerio žūtis. Lėktuvas, kuriuo Mileris skrido iš Paryžiaus į Londoną, 1944 m. gruodžio 16 d. dingo virš Lamanšo sąsiaurio. Niekada nebuvo aptikta nei lėktuvo nuolaužų, nei žuvusiųjų kūnų.

Mįslės ir Faktai

PANAŠŪS STRAIPSNIAI:
Kategorija: Mistika | Patalpino: Rolando (20.07.2014) | | Aut. teisės: http://www.ufospace.net/
Просмотров: 1367 | Рейтинг: 0.0/0

Pasidalinkite straipsniu su visais, jums vienas paspaudimas, o mums malonumas.

// Rekomenduojamevisos naujienos

ufospace
Paslaptingi mistiniai sutapimai...

Kiekvieno žmogaus gyvenime kartais nutin... (1596)
ufospace
Jūrų velnią pagavusiam žvejui šis v...

Nardytojas iš Baltarusijos Borisas, s... (1511)

ufospace
NASA teleskopas IRIS užfiksavo pirm...

Naujausias NASA saulės teleskopas nuf... (929)

ufospace
Netoli mirštančios žvaigždės aptikt...

Astronomai mirštančios žvaigždės – balto... (511)
ufospace
JAV Karinės oro pajėgos virš Š. Kar...

Iš Seimūro Džonsono karinių oro pajėgų b... (1178)
ufospace
Marsaeigis „Curiosity“ leidžiasi į ...

Marsą tiriantis NASA marsaeigis &bdqu... (615)

ufospace
Papulkininkio Vilsono pasakojimas ...

PRANEŠIMAI APIE ŽEM4S GYVENTOJŲ KONTA... (973)

ufospace
Nežemiškų civilizacijų perspektyvos...

Paskutiniai gyvybės pėdsakai Žemėje b... (1208)

ufospace
Aptiktas senovinis majų miestas su ...

Ištisas majų miestas, kuriame pilna p... (1001)

ufospace
Žalias ir nedegantis...

Dolerio istorija - tikras detektyvas.... (4904)

Всего комментариев. Iš viso komentarų: 0
avatar

Kategorijosvisos naujienos