Главная » Статьи » Medicinos naujienos

Gerbiami skaitytojai

Nuo šiol nauji straipsniai į šį tinklapį - ufospace.net - nebebus dedami. Visa aktyvi veikla persikelia į naują svetainę - paranormal.lt.  Straipsniai iš čia niekur nedings ir dar ilgai turėtų būti prieinami. Bet jai norite daugiau naujienų ir rusų k. mielai apsilankykite.


Bendras kraujo tyrimas gali nustatyti ligą

Kategorija: Medicinos naujienos» Žymos: eritrocitų, gali būti, trombocitų, rodo, ligą, leukocitų, kraujo tyrimo, kraujo tyrimus, kraujo, tyrimą

Bendras kraujo tyrimas – viena paprasčiausių procedūrų, paprastai atliekamų profilaktinio patikrinimo metu. Nenumokite į jį ranka – jis gali parodyti labai daug: ne tik organizme vykstančius uždegiminius procesus, bet net ir vėžį.

Ką galima sužinoti iš leukocitų formulės

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vidaus ligų klinikos vedėja prof. Danutė Kalibatienė, paklausta, ar yra ligų, kurias gydytojui labai sunku nustatyti ir šiuo atveju gali padėti kraujo tyrimai, teigė, kad tai nevienareikšmis klausimas.

„Medicinoje nėra kaip matematikoje – įstatome į formulę reikšmes ir gauname rezultatą. Ta pati liga vienam žmogui pasireiškia vienaip, kitam – kitaip. Beveik kiekvieną ligą galima „pražiūrėti“, jeigu ji bus atipinė. Žinoma, tyrimus mes visada pradedame nuo bendro kraujo tyrimo. Mums jame svarbiausia leukocitų formulė, tačiau ne visada kraujas sureaguoja į ligą. Tarkime, sergant plaučių uždegimu leukocitų turėtų daugėti, bet mano patirtis rodo, kad maždaug trečdaliui pacientų leukocitai būna Bendras kraujo tyrimas gali nustatyti ligą normos ribose, nors nuotrauka rodo pneumoniją. Leukocitai – mūsų imuninės sistemos atributas, jie paprastai parodo infekcinį uždegimą organizme. Labai daug informacijos suteikia leukocitų atmainos. Pavyzdžiui, bendras leukocitų skaičius gali būti praktiškai nepakitęs, bet mažai limfocitų (vienos iš leukocitų atmainų). Tuomet svarstai virusinės infekcijos galimybę. Jei vyrauja neutrofilai, gali būti bakterinis susirgimas.

Tačiau jeigu imuninė sistema neaktyvi, nusilpusi, ji nereaguoja ir leukocitų, kurie turėtų kovoti su liga, nepadaugėja. Taip ypač dažnai nutinka žmonėms, kurie šalia ūmios ligos turi ir gretutinių lėtinių ligų. Todėl mes visada padarome ir papildomų tyrimų. Aš pati labai dažnai skiriu pacientams C reaktyvaus baltymo tyrimą. Jis parodo ir uždegimą, ir onkologinę ligą. Jeigu šis rodiklis nepakitęs, mes visada būname ramesni – vadinasi, nieko labai bloga nėra“, - pasakojo medikė.

Pašnekovė teigė palaikanti šiuo metu atsirandančią tendenciją, kai žmonės savo iniciatyva profilaktiškai atlieka tyrimus. „Tai sveikintina, nes iš tiesų žmonės per retai profilaktiškai tikrinasi sveikatą. Jeigu jums per 40 metų, kasmet reikėtų išsitirti cholesterolį, gliukozę. Su šiais rodikliais susijusios ligos, kuriomis dabar serga trys ketvirtadaliai mūsų pacientų. Tai aterosklerozė ir diabetas. Pastarasis labai jaunėja – antro tipo diabetu serga net jaunesni nei 30 metų žmonės, kurie nutukę jau nuo paauglystės“, - teigė D. Kalibatienė.

Nuokrypiai nebūtinai rodo ligą, o geras kraujo tyrimas – kad ligos nėra

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Laboratorija su transfuziologijos tarnybos vedėja Rita Petrauskienė priminė, kad jeigu nenorime išsigąsti gavę iškreiptus kraujo tyrimo rezultatus, pirmiausiai turime tinkamai jam pasiruošti.

„Jeigu kraujas bus paimtas bet kaip, bet kuriuo paros metu, tyrimas gali neatspindėti tikro vaizdo. Geriausia visus tyrimus daryti ryte, 10-12 valandų nevalgius, nevartojus alkoholio ir nerūkius, be streso ir įtampos. Po pietų, kai jau jau pavargę nuo darbo dienos, kraujo rodikliai gali pakisti. Todėl man visada kelia nuostabą akcijos, kai žmonės bet kuriuo dienos metu kviečiami atlikti, pavyzdžiui, gliukozės tyrimą. Kyla klausimų, kam tas tyrimas atliekamas – dėl paciento, pliusiukui užsidėti ar norint užsidirbti. Jeigu iš tiesų norime sužinoti savo sveikatos būseną, visus kraujo tyrimus turime atlikti labai pasirengę. Pagaliau svarbu ir kaip paima kraują, jeigu po paėmimo jis neteisingai vartomas, vėlgi galime gauti keistus rezultatus. Ir žmogus, būdamas visai sveikas, pradės bėgioti nuo vieno gydytojo pas kitą ir ieškoti ligų. Todėl kilus abejonėms dėl rezultatų tyrimą verta pakartoti. Jei anksčiau kraujo tyrimas buvo darytas patikimoje laboratorijoje, geriausiai pakartoti joje. Jei pradėsite bėgioti po skirtingas laboratorijas ir gausite skirtingus rezultatus, nežinosite, kuris yra tiksliausias. Beje, svarbi ne kūno padėtis imant kraują – sėdima ji ar gulima. Kartojant tyrimą padėtis turi būti tokia pati“, - patarė pašnekovė.

Pasak R. Petrauskienės, kraujas yra labilus skystis, todėl jos cheminė sudėtis dienos eigoje šiek tiek keičiasi. Pavyzdžiui, gali svyruoti leukocitų, paprastai rodančių uždegimą, skaičius. Ryte jų gali būti norma, o po pietų – padidėjęs skaičius. Taip mūsų organizmą veikia stresas ir įtampa. Taigi leukocitai nebūtinai rodo ligą, kita vertus, jei žmogus serga virusine infekcija, leukocitų būna norma. Mat pastarieji rodo tik infekcinį susirgimą. Kita vertus, vien dėl leukocitozės, pasak medikės, negalima aklai skirti antibiotikų. Būtina atlikti antibiogramą, kuri daug tiksliau parodo, ar tikrai jų reikia ir kokios grupės. Svarbiausia nepraleisti hematologinių susirgimų. Tokiais atvejais leukocitozė būna labai didelė. Taip pat leukocitų skaičius labai padidėja, kai žmogus serga vėžiu. Kita vertus, prie tam tikrų vėžio formų leukocitų kaip tik sumažėja.

Eritrocitų taip pat neturėtų būti nei per mažai, nei per daug. Per didelis jų skaičius – signalas, kad kraujas per tirštas. Priežastys gali būti įvairios – pradedant ateroskleroze, baigiant tuo, kad žmogus per mažai geria skysčių. Taigi gali būti smulkmena, o gali būti rimtas susirgimas. Jei moteriai menstruacijos, natūraliai gali būti šiek tiek mažesnis hemoglobinas, tačiau gali būti ir taip, kad jai trūksta geležies.

„Taigi nuokrypiai nuo normos ne visada rodo ligą, o geras kraujo tyrimas ne visada rodo, kad ligos nėra. Žinoma, jei paklaida – tik keli punktai, nereikia rūpintis, tik dėl šventos ramybės verta po mėnesio tyrimą pakartoti“, - teigė pašnekovė.

Šiandien daug alergiškų žmonių. Viena iš kraujo rodiklių, rodančių alerginę reakciją, – eozinofilai. Jei šis rodiklis padidėjęs vaikui, spėjama, kad ji turi kirmėlių. Šią reakciją gali sukelti ir įvairūs medikamentai, maisto papildai, kurių žmonės šiais laikais vartoja pakankamai daug, kosmetika.

Vidaus organų ligos bendrame kraujo tyrime, pasak R. Petrauskienės, neatsispindi. Joms nustatyti būtini biocheminiai kraujo tyrimai. Taip pat medikė neigia nuostatą, kad blogi bendro kraujo tyrimo rezultatai susiję su prastu žmogaus imunitetu. „Imunitetas iš tiesų tam mažai turi įtakos. Daug svarbesni kiti veiksniai. Pavyzdžiui, žmogus neseniai sirgo. Jo imunitetas nėra blogas, bet tuo metu organizmas išbalansuotas“, - aiškino medikė.

Bet kuriuo atveju, pasidarius bendrą kraujo tyrimą savarankiškai, pašnekovė patarė nepasidėti jo į stalčiuką arba be reikalo nepanikuoti, o būtinai apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir aptarti rezultatus su juo.

Į kokius rodiklius verta atkreipti dėmesį

Su medicina nesusijusiems žmonėms, ko gera, geriausiai žinomas kraujo rodiklis yra hemoglobinas (HGB), kuris kartu su eritrocitų (RBC) skaičiaus nuokrypiu gali byloti apie mažakraujystę. Iš tam tikrų bendro kraujo tyrimų rodiklių gydytojas netgi gali įtarti geležies stygiaus priežastį. Pavyzdžiui, eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį (RDW) leidžia skirti paprastą geležies deficitą, atsiradusį, pavyzdžiui, dėl nėštumo, problemų su skrandžiu, cukrinio diabeto, vegetarinės mitybos ar ėl ligos susiformavusią anemiją.

Atliekant kraujo tyrimus vertinami ir trombocitai ( PLT). Tai ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Svarbus yra trombocitų kiekio sumažėjimas, kuriam esant pasireiškia kraujavimas (pavyzdžiui, kraujuojama iš nosies, dantenų, atsiranda mėlynės). Didelis trombocitų kiekio sumažėjimas gali būti sergant tam tikromis kraujo, kepenų, vėžinėmis ligomis. Trombocitų kiekio padidėjimas nustatomas gerokai rečiau, pavyzdžiui, organizmui reaguojant į kraujavimą – tiek į išorinį, tiek ir į vidinį. Eritrocitų, leukocitų ir trombocitų rodikliai taip pat parodo organizmo reakciją į ligą ir atsaką į gydymą.

Blogas kraujo nusėdimas (ENG) gali būti susijęs su lėtinėmis ligomis. Jei jis didesnis už normą, galima įtarti, kad kažkur organizme yra infekcija – ar sąnarių liga, ar vėžys, dar kažkokia patologija. Kita vertus, jei sumažėjęs hemoglobino kiekis, dėl ko organizmas nėra aprūpinamas pakankamu deguonies kiekiu, todėl prasideda įvairūs negalavimai – galvos skausmas, širdies, kepenų funkcijos sutrikimai ir pan., beprasmiška daryti kraujo nusėdimo tyrimą, nes jis, net ir esant sunkiam uždegimui, bus sumažėjęs arba normalus.

Kategorija: Medicinos naujienos | Patalpino: Rolando (16.02.2015) | Autoriai: Inga Saukienė | | Aut. teisės: http://delfi.lt
Просмотров: 514 | Рейтинг: 0.0/0

Pasidalinkite straipsniu su visais, jums vienas paspaudimas, o mums malonumas.

// Rekomenduojamevisos naujienos

ufospace
Paskelbti naujausi mįslingo Jamalo ...

Internete jau plinta naujausia tyrėjų... (903)

ufospace
Asmeninis Adolfo Hitlerio pranašas...

Erikas Janas Hanussenas – aiškiaregis, a... (1780)
ufospace
Nufilmuota, kaip vairuotojo tik per...

Taivane vairuotojas stebuklingai išsi... (507)

ufospace
Dieviškieji ateiviai, arba kas sukū...

Iki šiol mokslininkai evoliucijos teo... (1393)

ufospace
Sapnuokite tai, ką norite...

Sąmoningas sapnas – tai toks sapnas, kur... (785)
ufospace
Narams pavyko nufilmuoti 30 metrų i...

Australijos narams pavyko nufotografu... (1979)

ufospace
Jau 6 m. Maskvos Šeremetjevo oro uo...

Rusijos leidinys „Moskovskij komsomolec“... (839)
ufospace
Rugpjūčio danguje galėsime matyti b...

Artėjant rudeniui vis dažniau keliame... (868)

ufospace
Dviguba Marso mįslė: "Curiosit...

NASA marsaeigis "Curiosity" atvedė moksl... (544)
ufospace
LDK istorija: Lietuvių raiteliai...

Žvelgiant į XIII–XIV a. lietuvių karybą ... (2983)
Всего комментариев. Iš viso komentarų: 0
avatar

Kategorijosvisos naujienos