Главная » Статьи » Ligos, mutacijos, maistas E

Gerbiami skaitytojai

Nuo šiol nauji straipsniai į šį tinklapį - ufospace.net - nebebus dedami. Visa aktyvi veikla persikelia į naują svetainę - paranormal.lt.  Straipsniai iš čia niekur nedings ir dar ilgai turėtų būti prieinami. Bet jai norite daugiau naujienų ir rusų k. mielai apsilankykite.


Kaip mūsų sveikata susijusi su kraujo grupėmis: su kuria iš jų gyventi sunkiausia

Kategorija: Ligos, mutacijos, maistas E»

Vos atrastos kraujo grupės sulaukė didžiulio įvairiausių mokslininkų susidomėjimo.

Per pastaruosius 50 metų jos buvo siejamos su daugybe dalykų – pradedant dietomis, polinkiu sirgti įvairiomis ligomis, baigiant charakterio savybėmis. Kurios iš šių teorijų yra pagrįstos moksliškai, o kurios – tik akių dūmimas?

Kaip atsirado kraujo grupės

Kaip DELFI pasakojo Hematologijos skyriaus Kraujo banko poskyrio vadovė gydytoja transfuziologė Diana Remeikienė, iš tiesų kraujų grupių yra gerokai daugiau nei keturios. Jas apsprendžia ant eritrocitų esančios dalelės, vadinamos antigenais, kurių skaičiuojama apie kelis šimtus, o galimos jų kombinacijos skaičiuojamos milijonais. Iš viso yra per 30 kraujo grupių sistemų, pagal kiekvieną jų kraujo grupės yra kitokios.

Labiausiai paplitusi 4 kraujo grupių (I, II, III ir IV arba 0, A, B ir AB) sistema pasirinkta todėl, kad joje svarbūs ne tik antigenai, bet ir antikūnai. Pavyzdžiui, A kraujo grupės žmogus turi antikūnų prieš B grupės eritrocitus, ir atvirkščiai. Todėl A grupės žmogui supylus B grupės kraujo, jis iškart bus suardytas. Būtent todėl perpilti kraują būtina pagal šią sistemą.

„Dar vienas svarbus antigenas – vadinamasis Rezus (Rh D) faktorius. Mat jis yra beveik šimtaprocentinio imunogeniškumo. Tai reiškia, kad jei žmogui, neturinčiam šio antigeno (Rh D neigiamas), supilsime teigiamus eritrocitus, antigenai pasigamins praktiškai visada. Jei vyrui šie antikūnai neturi reikšmės gyvenime, moteriai labai svarbūs nėštumo metu. Mat jei moteris turi Rh D neigiamą, o nešioja vaisių su Rh D teigiamu, gimdymo metu tam tikras vaisiaus eritrocitų kiekis gali patekti į motinos kraują ir prieš šį antigeną pasigamina antikūnai, kurie jau kito nėštumo metu, jei moteris vėl nešios teigiamą vaisių, ardys vaisiaus eritrocitus. Dėl to vaisius gali žūti arba po gimimo jam gali būti hemolizinė liga, kai kraujagyslių viduje žūva eritrocitai. Tiesa, dabar visoms moterims, turinčioms Rh D neigiamą, taikoma imunoprofilaktika – jos gauna vaistų, stabdančių antikūnų pasigaminimą. Dėl to Rezus faktoriaus reikšmė nuolat mažėja“, - teigė pašnekovė.

Beje, jei yra motinos ir vaisiaus kraujo grupių nesutapimas, ypač jei moters grupė yra nulinė, o vaisiaus A arba B, antikūnai gali pasigaminti ir prieš kraujo grupės antigenus. Tai taip pat gali sukelti hemolizinę ligą kūdikiui.

Kodėl europiečiai neatsparūs maliarijai

Manoma, kad pirmiausiai atsirado nulinė kraujo grupė – dar prieš keliasdešimt tūkstančių metų, A ir B grupės atsirado vėliau, o AB grupė – pati jauniausia, atsiradusi vos prieš tūkstantį metų, greičiausiai dėl žmonių migracijos. Būtent todėl ketvirta grupė yra rečiausia.

„Seniai žinoma, kad kraujo grupės susijusios su polinkiu sirgti tam tikromis ligomis. Dabar ieškoma gilesnių mechanizmų, taip pat ir genetinių, kodėl taip vyksta. Pavyzdžiui, pastebėta, kad nulinės grupės žmonės labiau linkę į kraujavimus, o kitų kraujo grupių žmonės – į trombozes, širdies ligas. Tam yra paaiškinimas: nulinės grupės žmonės turi net 25 proc. mažiau kai kurių krešėjimo faktorių, o taip pat ir blogojo cholesterolio. Tuo tarpu A arba B grupės žmonės jo turi daugiau, todėl širdies ligomis serga dažniau.

Taip pat nulinės grupės žmonės labiau linkę į opaligę, tačiau mažiau rizikuoja užsikrėsti maliarija. Ne veltui tarp afrikiečių bei kituose regionuose, kuriuose dažna maliarija, daugiau žmonių turi nulinę grupę. Be to, maliarijos sukėlėjui patekti į kraują reikalingi tam tikri antigenai, kurių dauguma afrikiečių neturi, o jei ir turėjo, jie mutavo ir tapo neigiami. Tuo tarpu beveik visi baltaodžiai juos turi“, - pasakojo D. Remeikienė.

Taip pat manoma, kad AB grupės žmonės dažniau serga infekcinėmis ligomis, nes jų kraujyje yra palankesnės sąlygos bakterijoms sklisti. Mat kai kurioms bakterijoms patekti į kraują reikalingi A ir B antigenai, o nulinė grupė šių antigenų neturi, tad bakterijoms plisti sudėtingiau. Be to, tiek kai kurios bakterijos, tiek vėžinės ląstelės turi medžiagų, panašių į A ir B antigenus, todėl jei žmogaus kraujyje yra antikūnų, prieš A arba B kraujo grupės antigenus, šie antikūnai minėtas medžiagas gali suardyti. Ir atvirkščiai: kadangi kai kurios vėžinės ląstelės panašios į A antigenus, žmonės, turintys A kraujo grupę, turi didesnę riziką susirgti vėžiu, nes jų kraujyje nėra antikūnų prieš A antigeną. Ne veltui pastebėta, kad A grupės žmonėms didžiausia rizika susirgti skrandžio vėžiu.

„Kadangi pastaruoju metu išaugęs sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, labai daug dėmesio skiriama jų prevencijai. Šioje srityje matoma ir didelė kraujo grupių svarba. Kai kurių autorių duomenimis, A, B ir AB kraujo grupių žmonės turi nuo 60 iki 100 proc. didesnę riziką nei nulinės grupės žmonės išsivystyti trombozėms. Todėl, žinodami savo kraujo grupę, žmonės turėtų daugiau dėmesio skirti širdies ligų profilaktikai, sveikam gyvenimo būdui, mitybai, t. y. skirti daugiau dėmesio savo sveikatai. Manoma, kad šia sąsaja iš tiesų galima veiksmingai pasinaudoti. Su vėžiu sudėtingiau: jei jau yra didesnė tikimybė tikimybė juo susirgti, kažkaip ypatingai apsisaugoti nuo jo sunku“, - svarstė medikė.

Kuriems žmonėms didžiausia vėžio, opaligių ir trombozių rizika

Kaip pasakojo Santariškių klinikų Kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė, per pastaruosius 50 metų kraujo grupės buvo siejamos su daugybe dalykų – pradedant dietomis, polinkiu sirgti įvairiomis ligomis, baigiant charakterio savybėmis, tačiau moksliškai patvirtinta tik keletas sąsajų, o ir jas atskleidžia pavieniai tyrimai.

„Mokslo pasaulyje kraujo grupes bandoma sieti su įvairiomis būklėmis, tokiomis kaip infekcijos, piktybinės ligos ir kt. Paprastai I (0) kraujo grupė priešpastatoma visoms kitoms. Yra tyrimų, teigiančių, kad šios grupės žmonės dažniau serga kiaušidžių, storosios žarnos, skrandžio vėžiu. Visgi patikimų duomenų, kuriais remiantis būtų galima sakyti, kad yra taip ir ne kitaip, nėra. Klinikinėje praktikoje, svarbi ne tik ši keturių kraujo grupių sistema (ABO), bet ir visos kitos 40 sistemų, kurias visas sudėjus susidaro daugiau nei 200 antigenų. Tai labai svarbu parenkant bei perpilant kraujo komponentus ir nėštumo metu. Kai naujagimio kraujo faktorius yra Rėzus teigiamas, o mamos – Rėzus neigiamas, mamos kraujas pradeda gaminti antikūnus, kurie kito nėštumo metu per placentą patenka į vaiko organizmą ir ardo jo eritrocitus. Dėl to naujagimiui gali pasireikšti gelta. Tuo tarpu perpylus ne tos grupės kraują, gresia net mirtinos komplikacijos“, - aiškino medikė.

Pasak pašnekovės, naujaisiais duomenimis, didesnę veninės trombozės riziką turi ne nulinės grupės žmonės, t. y. visos kitos. Šis veiksnys buvo išskirtas kaip nepriklausomas, tačiau trombozės išsivystymui būtini ir kiti veiksniai (bendra organizmo būklė, gretutinės ligos, genetika ir kt.).

Tuo tarpu dietų ir kraujo grupių sąsajos, pasak jos, neįrodytos jokiais tyrimais. Kita vertus, šiuo atveju sukurti patikimo tyrimo metodiką būtų sudėtinga. Reikėtų didelės tiriamųjų imties ir kitų sąlygų „Tiesiog buvo iškelta tokia mintis, paimta kažkokia žmonių grupė ir pagal ją nuspręsta, kad sistema veikia. Lygiai taip pat ir kraujo grupės bei charakterio sąsajos buvo aprašytos apklausiant žmones anketiniu būdu ir pagal šias anketas nuspręsta, kad, pavyzdžiui, pirmos grupės žmonės piktesni, kiti mažiau pikti ir pan.“, - aiškino pašnekovė.

Linksmiausios teorijos apie tai, kaip mūsų gyvenimą lemia kraujo grupė

Taigi nors egzistuoja tūkstančiai publikacijų, aiškinančių kraujo grupių sąsajas su kitais mūsų gyvenimo aspektais, daugelis jų remiasi tik statistiniais duomenimis ir nepakankama tyrimų imtimi. Praėjusiame amžiuje buvo atlikta net tokių kuriozinių tyrimų, kuriais buvo įrodinėjama, kad sunkiausiai pagirias išgyvena A grupės žmonės, geriausius dantis turi 0 grupės žmonės, nuline grupę turėję karininkai buvo minkštesnės ir pasyvesnės asmenybės, o B grupės karininkai buvo veržlesni. Devintajame dešimtmetyje kraujo grupių ir asmenybių sąsajos teorija buvo tokia populiari, kad atsirado publikacijų, kuriose buvo skelbiama, kad kai kurios stambios japonų firmos darbuotojus priima atsižvelgdamos į kraujo grupes.

Tuo tarpu dietų pagal kraujo grupes pradininkas rėmėsi faktu, kad pirmiausiai atsirado nulinė kraujo grupė. Šie seniausi gyventojai buvo medžiotojai ir mėsėdžiai. A ir B grupių žmonės jau buvo fermeriai ir valgė daugiau grūdų bei daržovių. Grupė AB esą atsirado dėl rasių maišymosi.

Visgi daugiausiai dėmesio sulaukė tyrimai dėl kraujo grupių ir ligų sąsajų. Pavyzdžiui, kai kurie mokslininkai teigia, kad vėžys dažniau gresia A nei 0 grupei, opaligė ir kraujavimas – dažniau 0 nei A, E.coli ir salmonelių infekcijos – dažniau B ir AB nei A ir 0. Yra tyrimų, rodančių, kad tarp A grupės žmonių skrandžio vėžys dažnesnis net 20 proc. nei tarp 0 grupės, tačiau 0 grupę turintys žmonės 20 proc. dažniau serga skrandžio opalige nei kitų grupių žmonės, o dvylikapirštės žarnos opaligė jiems nustatoma net 35 proc. dažniau.

Žmonių sveikata pagal kraujo grupes

Pabaigai žiupsnelis, mokslininkių teigimu, populistinės informacijos. Yra teorija, pagal kurią teigiama, kad 0 grupės žmonės yra patys sveikiausi. Jų imuninė sistema stipri, jie ištvermingi, gyvena ilgiausiai. Jie pasižymi tvirta valia, nesuka galvos dėl menkniekių ir išsigalvotų problemų. Taigi jie pasižymi stabilia psichika. Tačiau šie žmonės „nuryja“ nuoskaudas, todėl turi silpną virškinimo sistemą.

A grupės žmonių sveikata, teigiama, pati silpniausia ir gyvena jie trumpiausiai. Jų rykštė – onkologinės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, reumatas, alergija, cukrinis diabetas. Be to, jie dažniau serga infekcinėmis žarnyno ligomis – manoma, kad tam įtakos turi jų perdėtas jautrumas, noras visais pasirūpinti. Jie nuolat visur skuba, dėl visko nerimauja ir nė nepajunta, kaip pervargsta.

B grupės žmonės taip pat gana sveiki ir gan ilgai gyvena, tačiau jie turi didesnę riziką susirgti astma, jiems dažniau gresia komplikacijos po operacijų, linkę sirgti plaučių, inkstų bei šlapimo pūslės ligomis.

AB grupės žmonės mažai skiriasi nuo A grupės – jie dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Nors jų imuninė sistema stipresnė, jie rečiau serga vėžiu, bet dažniau kenčia nuo peršalimo ir virusinių infekcijų. Psichologinį komfortą jiems gadina vidinė įtampa, dažnai pereinanti į depresiją.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI:
Kategorija: Ligos, mutacijos, maistas E | Patalpino: Rolando (11.08.2013) | Autoriai: Inga Saukienė | | Aut. teisės: http://DELFI.lt
Просмотров: 1066 | Рейтинг: 0.0/0

Pasidalinkite straipsniu su visais, jums vienas paspaudimas, o mums malonumas.

// Rekomenduojamevisos naujienos

ufospace
Matematikai nusprendė, kad ateivių ...

Edinburgo universiteto (JK) matematikai ... (935)
ufospace
4 priežastys, kodėl mes neturėtume ...

Kaip be­pa­žvelg­tu­me, mums ne­su­vo­ki... (598)
ufospace
Nežemiškų civilizacijų perspektyvos...

Paskutiniai gyvybės pėdsakai Žemėje b... (1207)

ufospace
Į stiklainį galvą įkišusi lapė šauk...

Rusijoje nufilmuotas vaizdelis, kaip lap... (1001)
ufospace
Finikiečių mįslė Brazilijoje...

Netoli Rio de Žaneiro Brazilijoje yra ga... (1357)
ufospace
Kodėl žmonės mato vaiduoklius?...

Vaiduoklių fenomenas lydi žmoniją nuo ne... (1236)
ufospace
Nufilmuotas itin retas besisukantį ...

Fotografui ir audrų medžiotojui Maikui O... (479)
ufospace
Mūsų Saulės sistemos uodega – tarsi...

Mūsų Saulės sistema nėra nepajudinamai p... (804)
ufospace
Astrologija ir skaičiai: ar žmogaus...

Kodėl žmonės tiki astrologija? Iš tikrųj... (1861)
ufospace
Japoniją privertė kapituliuoti ne a...

Nejaugi 70 metų JAV branduolinės poli... (1927)

Всего комментариев. Iš viso komentarų: 0
avatar

Kategorijosvisos naujienos