Mokslininkas nustatė, kada Žemėje išnyks gyvybė

Po 2 mlrd. metų paskutiniai, ištvermingiausi gyvieji organizmai tūnos skysto vandens kišenėse giliai po žeme, tvirtina St. Andrews universiteto (JK) astrobiologas Jackas O'Malley Jamesas. Jo atliktas tyrimas taip pat skatina galvoti, kad panašiose planetose, besisukančiose apie kitas žvaigždes, įmanoma būtų rasti pačių atspariausių gyvybės formų, tačiau gyvybės ženklai būtų labai menki.

Savo tyrimo rezultatus J. O' Malley Jamesas ketina paskelbti universitete vyksiančiame Nacionaliniame astronomijos suvažiavime, rašo phys.org.

Visų gyvybės formų gyvavimas yra baigtinis – galų gale ištiks įvykis, sukelsiantis kiekvienos rūšies išnykimą. Gali būt, kad tai bus katastrofinis įvykis – pavyzdžiui, susidūrimas su gigantišku asteroidu išnaikino dinozaurus. Bet gali būti, kad tai bus lėtas, palaipsninis procesas. Galų gale, lėtų ir greitų aplinkos veiksnių kombinacija išnaikins visas Žemėje egzistuojančių gyvių rūšis, o paskutinieji gyvieji organizmai išnyks per 2,8 mlrd. metų.

Pagrindinė mūsų išnykimo priežastis yra tuo pačiu ir pagrindinė mūsų egzistavimo priežastis – Saulė. Per kelis ateinančius milijardus metų mums energiją siunčiantis dangaus šviesulys išliks stabilus, tačiau jo šviesis pamažu didės, stiprės Žemėje jaučiamas kaitros intensyvumas. Galų gale Saulė išgarins mūsų vandenynus. Savo naujajame darbe J. O' Malley Jamesas sukūrė kompiuterio modelį, kuris pateikė itin ilgo laikotarpio orų prognozes, o pagal gautus modeliavimo rezultatus buvo nustatyta ir kaip vyks gyvybės nykimas mūsų kol kas žaliojoje planetoje.

Per artimiausią milijardą metų sustiprėjęs garavimas ir aktyvesnės cheminės reakcijos su lietaus vandeniu sumažins anglies dvideginio kiekį žemės atmosferoje. Dėl mažėjančio anglies dvideginio kiekio išnyks gyvūnai ir augalai, o Žemė taps vien mikrobų planeta. Tuo pačiu metu Žemėje išnyks ir deguonis, kylant temperatūrai išgaruos vandenynai ir Žemė išdžiūs. Dar po milijardo metų vandenynų visiškai nebeliks.

„Tolimoje ateityje Žemė bus labai nesvetinga gyvybei, kaip ją dabar suvokiame. Visiems gyviesiems organizmams reikalingas skystas vanduo, taigi, paskutiniai gyviai išliks skysto vandens kišenėse, galbūt didesniame aukštyje, kur vėsiau, o galbūt olose ar giliai po žeme“, - liūdną ateitį nusakė mokslininkas. Išlikusioms gyvybės formoms teks adaptuotis prie įvairiausių ekstremalių veiksnių – ypatingai aukštos temperatūros, intensyvios ultravioletinės spinduliuotės. Kol kas Tik labai menka dalis mūsų planetos mikroorganizmų tokiems veiksniams atsparūs.
Naujasis modelis ne tik parodo, kokia yra mūsų planetos ateitis, bet ir gali padėti atpažinti kitas apgyvendintas planetas, kuriose gyvybės ciklas galbūt artėja į pabaigą.

J. O'Malley Jamesas pridūrė: „Kai svarstome, kokių ženklų turėtume ieškoti norėdami pasakyti, ar tolima planeta yra gyvenama, daugiausiai dėmesio skiriama mums šiandien žinomoms gyvybės formoms, paliekančioms savo aiškų pėdsaką atmosferoje – deguonį, ozoną. Tolimoje Žemės ateityje gyvybė labai skirsis nuo mūsiškės. Tai reiškia, kad ieškodami gyvybės tolimose planetose turime nepražiopsoti ir visiškai kitokių ženklų. Sumodeliavome mirštančią biosferą, sudarytą iš tokių rūšių populiacijų, kurių išlikimas nepalankiomis sąlygomis yra labiausiai tikėtinas, o pagal tai nustatėme kokias dujas tos gyvybės formos išskirtų į atmosferą. Tuomet, kai visa gyvybė jau būna išnykusi, planetoje dar lieka azoto ir anglies dvideginio atmosfera, kurioje vienintelis aktyvios gyvybinės veiklos pėdsakas yra metanas“.