Главная » Статьи » Istorijos paslaptys

Gerbiami skaitytojai

Nuo šiol nauji straipsniai į šį tinklapį - ufospace.net - nebebus dedami. Visa aktyvi veikla persikelia į naują svetainę - paranormal.lt.  Straipsniai iš čia niekur nedings ir dar ilgai turėtų būti prieinami. Bet jai norite daugiau naujienų ir rusų k. mielai apsilankykite.


Lietuvoje Kre­tin­gos ra­jo­ne aptikta kūlgrinda

Kategorija: Istorijos paslaptys» Žymos: kūlg­rin­dą, Kretingos r.
Kre­tin­gos ra­jo­no pel­kė­je ras­ta nau­ja, moks­lui dar ne­ži­no­ma ir ne­ty­ri­nė­ta, kaip spė­ja­ma, XIII am­žiaus, kur­šių kūlg­rin­da. Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai ne tik džiau­gia­si sen­sa­cin­gu ra­di­niu, bet ir ky­la į ko­vą už is­to­ri­nės ver­ty­bės iš­sau­go­ji­mą bei pa­nau­do­ji­mą vi­suo­me­nės reik­mėms, mat kūlg­rin­da – par­duo­da­ma­me pri­va­čia­me že­mės skly­pe.

Skly­po sa­vi­nin­kė – iš Ka­na­dos į Lie­tu­vą prieš ke­le­tą me­tų at­vy­ku­si Rū­ta (Pa­ce­vi­čius) Pa­ce. Ji apie 80 ha že­mės su ga­li­mu ar­cheo­lo­gi­niu lo­biu pa­vel­dė­jo iš se­ne­lio ir su­sig­rą­ži­no na­tū­ra.

Da­bar, pa­sit­vir­ti­nus ar­cheo­lo­gi­nei ir is­to­ri­nei sen­sa­ci­jai, ten­ka im­tis ne­ati­dė­lio­ti­nų žy­gių, kad la­bai ge­rai iš­si­lai­kiu­sią, leng­vai pa­sie­kia­mą, bet pli­ka aki­mi ne­ma­to­mą kūlg­rin­dą bū­tų ga­li­ma iš­tir­ti. Ar­ti­mau­siu me­tu šią kūlg­rin­dą ke­ti­na­ma įtrauk­ti į kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių re­gis­trą ir pa­si­rū­pin­ti jos vals­ty­bi­ne ap­sau­ga.

LŽ žurnalistas D.Nikitenka eina kūlgrinda, apie kurią iki šiol nieko nežinojo net istorijos tyrinėtojai. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Šven­tas takas

Kūlg­rin­da – slap­tas ak­me­ni­mis grįs­tas se­no­vi­nis ke­lias per pel­kę. Dar esa­ma medg­rin­dų, kai slap­tas ke­lias bū­na grįs­tas rąs­tais. Lie­tu­vo­je ži­no­mos vos ke­lios kūlg­rin­dos ir medg­rin­dos.

Ne­se­niai vals­ty­bi­nį ap­do­va­no­ji­mą iš pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės ran­kų už nuo­pel­nus Lie­tu­vai ir ša­lies var­do gar­si­ni­mą pa­sau­ly­je ga­vęs Lie­tu­vos Ro­mu­vos kri­vis, iš­ki­liau­sias se­no­jo bal­tų ti­kė­ji­mo puo­se­lė­to­jas Jo­nas Trin­kū­nas LŽ pa­brė­žė, kad kūlg­rin­dos mū­sų is­to­ri­jo­je uži­ma ypa­tin­gą vie­tą.

„Tai bū­da­vo ne tik slap­tas at­si­trau­ki­mo per pel­kę ke­lias iš pi­lies, kai ją pul­da­vo kry­žiuo­čiai, bet ir šven­tas ta­kas. Pa­grin­di­nė kūlg­rin­dos funk­ci­ja yra bū­tent sa­kra­li­nė. Tas slap­tas ta­kas ves­da­vo į švent­vie­tes, au­ko­ji­mo, apei­gų, lai­do­ji­mo vie­tas. La­bai daug kūlg­rin­dų Lie­tu­vo­je su­nai­kin­ta me­lio­ra­ci­jos lai­kais, tad iš­li­ku­sių ir da­bar ži­no­mų – vos ke­lios. Ak­me­ni­mis grįs­tos kūlg­rin­dos aps­kri­tai yra re­te­ny­bė“, - aiš­ki­no jis.

Bal­tiš­ką­sias kūlg­rin­das net vi­du­ram­žių me­traš­ti­nin­kai ap­ra­šy­da­vo su pa­gar­ba ir mis­ti­ka. Kry­žiuo­čiai, ka­la­vi­juo­čiai su bai­me žvelg­da­vo į pa­go­niš­ką­jį pa­sau­lį, mat už­puo­lę pi­lį miš­kuo­se ras­da­vo ją vi­siš­kai tuš­čią... Ma­ny­da­vo, kad pa­go­nys, pa­de­da­mi sa­vo die­vų, tie­siog iš­nyk­da­vo, iš­ga­ruo­da­vo ir at­si­dur­da­vo ki­to­je vie­to­je.

Tai, kad XXI am­žiu­je pa­vy­ko ras­ti kūlg­rin­dą, iš­kart su­kė­lė di­de­lį at­gar­sį tarp moks­li­nin­kų, pa­vel­do­sau­gi­nin­kų, is­to­ri­jos ty­ri­nė­to­jų.

Spėjama, kad šioje pelkėje glūdi iki šiol mokslininkų dar netyrinėta, ką tik atrasta kuršių kūlgrinda.

At­ra­di­mas Lietuvai

Kaip spė­ja­ma, ak­me­ni­nė kūlg­rin­da ap­tik­ta Kre­tin­gos ra­jo­ne, Dar­bė­nų apy­lin­kė­se, prie Ka­šu­čių eže­ro, ša­lia esan­čio­je la­bai se­no­je dumb­lė­to­je pel­kė­je. Lai­mė tap­ti jos at­ra­dė­ju nu­si­šyp­so­jo šių ei­lu­čių au­to­riui dar 2000 me­tais. Anuo­met ty­ri­nė­da­mi Kre­tin­gos ra­jo­no pa­ukš­čius nau­do­jo­mės nu­ko­pi­juo­tais se­nais ka­ri­niais ir itin slap­tais so­vie­tų že­mė­la­piais. Vie­na­me jų bu­vo ran­ka nu­brai­žy­ta sta­čia­kam­pių vo­re­lė ir par­ašy­ta: "XIII am­žius." Ana­lo­giš­kai tos pa­čios se­ri­jos že­mė­la­piuo­se bu­vo pa­žy­mė­ta ša­lia Lūks­to eže­ro Sie­tu­vos upė­je esan­ti ir da­bar la­bai ge­rai ži­no­ma bei rek­la­muo­ja­ma medg­rin­da.

Gru­pei gam­ti­nin­kų ta­da pa­vy­ko pe­rei­ti kūlg­rin­da. Ji glū­dė­jo pel­ky­ne pa­slėp­ta van­dens, asiūk­lių ir ne­ndrių. Tą pa­čią kūlg­rin­dą šių ei­lu­čių au­to­rius nu­spren­dė iš nau­jo at­ras­ti ir pa­ti­krin­ti šį mė­ne­sį, kai pa­aiš­kė­jo, kad moks­li­nin­kai apie ją nie­ko ne­ži­no, kad slap­tas ak­me­ni­nis ta­kas nė­ra įtrauk­tas į jo­kį vals­ty­bi­nį pa­vel­do­sau­gos re­gis­trą.

Nors se­no­jo že­mė­la­pio ne­pa­vy­ko ras­ti, Ka­šu­čių slė­pi­nys vis dėl­to at­si­vė­rė iš at­min­ties. Kūlg­rin­da bu­vo vi­siš­kai ne­pa­lies­ta ir ly­giai taip už­mas­kuo­ta van­dens, dumb­lo bei au­ga­lų są­ža­ly­nų. Jos pre­li­mi­na­rus plo­tis – maž­daug 2 me­trai, ma­to­mas ir iš­bren­da­mas il­gis – apie 100 me­trų.

LŽ kal­bin­ti vie­tos žmo­nės ti­ki­no ži­nan­tys per pel­kę ka­žin ko­kį ak­me­ni­nį ke­lią, ku­riuo XX am­žiaus pra­džio­je se­no­liai esą va­žiuo­da­vo ve­ži­mais į Dar­bė­nų tur­gų. Ta­čiau kad tai ga­li bū­ti vi­du­ram­žių kūlg­rin­da, jie sa­kė nė ne­nu­tuo­kian­tys.

Šis Ka­šu­čių ra­di­nys ne­bū­tų toks įdo­mus, jei ne vie­na ap­lin­ky­bė: ša­lia yra lau­kų, ku­riuo­se – se­no­vi­niai kur­šių ka­pai. Ka­dai­se ten sto­vė­jo ir vi­du­ram­žių pi­lis. Ne­to­li – net II tūks­tant­me­tį prieš Kris­tų me­nan­ti se­no­vi­nė bron­zos am­žiaus gy­ven­vie­tė su žem­dir­bys­tės ar­cheo­lo­gi­niais pa­mink­lais. Ša­lia kūlg­rin­dos moks­li­nin­kai yra ap­ti­kę ir au­ko­ji­mo ak­me­nį su du­be­niu jo vi­du­ry­je.

Pats Ka­šu­čių ar­cheo­lo­gi­nis komp­lek­sas bu­vo ži­no­mas jau se­niai, ar­cheo­lo­gų ne kar­tą ty­ri­nė­tas ir ty­ri­nė­ja­mas iki šiol. Taip pat ka­si­nė­tas va­di­na­mų­jų juo­dų­jų ar­cheo­lo­gų. Ta­čiau apie tai, kad pel­kė­je esa­ma "pa­sis­lė­pu­sios" kūlg­rin­dos, ne­bu­vo ži­no­ma.

Paveldosaugininkas L.Kavaliauskas rūpinasi, kad kūlgrinda būtų įtraukta į valstybinį registrą.

Par­duo­da­mi sklypai

Moks­li­nin­kai, pa­ma­tę LŽ žur­na­lis­to pa­teik­tas nuo­trau­kas, ne­slė­pė nuo­sta­bos ir su­si­jau­di­ni­mo. Vi­si su­tar­ti­nai tvir­ti­no, kad pel­kė­je – ti­krų ti­kriau­sia, ko­ne "va­do­vė­li­nė" kūlg­rin­da. Kol kas tai vie­nin­te­lė ras­ta, prie­ina­ma ir ži­no­ma kūlg­rin­da vi­so­je kur­šių že­mė­je Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je, o gal ir vie­nin­te­lė taip ge­rai iš­si­lai­kiu­si mū­sų ša­ly­je.

Ta­čiau pa­aiš­kė­jo, kad is­to­ri­niam ob­jek­tui bent jau šiuo me­tu vei­kiau­siai ne­lem­ta bū­ti ty­ri­nė­ja­mam ar vie­šai lan­ko­mam. Mat kūlg­rin­da – že­mės skly­pe, ku­ris pri­klau­so R.P.Pa­ce. Mo­te­ris yra pri­va­ti­za­vu­si ir pa­tį Ka­šu­čių eže­rą, jai pri­klau­so ne vie­nas skly­pas ap­link vi­są apy­lin­kių gy­ven­to­jų itin mėgs­ta­mą van­dens tel­ki­nį.

Kaip skel­bia sve­tai­nė www.ka­su­ciai.lt, vi­si skly­pai – par­duo­da­mi (ir tas, ku­ria­me yra kūlg­rin­da). Taip pat nu­ro­do­ma, kad juo­se ga­li­ma gy­ve­na­mų­jų na­mų sta­ty­ba. Kaip vie­nas te­ri­to­ri­jos pra­na­šu­mų įvar­di­ja­ma tai, jog yra „di­de­li me­die­nos, ak­mens, kaip sta­ty­bi­nės me­džia­gos, pa­nau­do­ji­mo re­sur­sai; įvai­rios ob­jek­to pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bės“. Pie­vo­se iš­ties la­bai daug rie­du­lių, iš jų nu­ties­ta ir pa­ti kūlg­rin­da.

Tie­sa, 2009 me­tais duo­da­ma in­ter­viu Kre­tin­gos ra­jo­no lai­kraš­čiui R.P.Pa­ce tei­gė: „La­bai my­liu ši­tą vie­tą ir pa­da­ry­siu vis­ką, kad ją at­gai­vin­čiau, o žmo­nės ga­lė­tų čia poil­siau­ti ir gė­rė­tis gam­ta.“

Bet LŽ pra­dė­jus do­mė­tis par­duo­da­mais že­mės skly­pais, būgš­tau­ti, kad ga­li nu­ken­tė­ti pa­ti kūlg­rin­da, tei­rau­tis, ar R.P.Pa­ce ži­no apie ją ir ką ma­no apie ob­jek­to iš­sau­go­ji­mą, su­lauk­ta ne­ma­lo­naus laiš­ko. „In­for­muo­ju, jog aš, kaip pri­va­tus as­muo, ka­te­go­riš­kai ne­su­tin­ku, kad jūs spaus­din­tu­mė­te ar ki­to­kiu bū­du bet ko­kio­se vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nė­se skelb­tu­mė­te in­for­ma­ci­ją, su­si­ju­sią su ma­ni­mi ir ma­no šei­ma bei man pri­klau­san­čiu tur­tu, įskai­tant Kre­tin­gos ra­jo­ne esan­čiais že­mės skly­pais. Esu pa­si­ruo­šu­si raš­tu at­sa­ky­ti į jus do­mi­nan­čius klau­si­mus, jei jie ne­pa­žeis ma­no pri­va­tu­mo. Prieš­in­gu at­ve­ju bū­siu pri­vers­ta sa­vo tei­ses gin­ti teis­mi­ne tvar­ka. Taip pat ne­ga­li­te nuo­do­tis ma­no as­me­ni­nė­mis nuo­trau­ko­mis ar ki­ta me­džia­ga, ku­rią ra­do­te ma­no as­me­ni­nia­me in­ter­ne­to tink­la­la­py­je“, - ra­šo­ma šių ei­lu­čių au­to­riui ir re­dak­ci­jai at­siųs­ta­me laiš­ke.

Kūlg­rin­dą įregistruos

LŽ pa­si­tei­ra­vus, ko­kiu pa­grin­du ga­lė­jo bū­ti grą­žin­ta že­mė ša­lia ar­cheo­lo­gi­nio komp­lek­so, ku­ris dar nė­ra iki ga­lo iš­tir­tas, Kre­tin­gos ra­jo­no me­ras Juo­zas Ma­žei­ka pri­pa­ži­no, jog ši is­to­ri­ja be ga­lo mįs­lin­ga. „Pir­miau­sia esu la­bai nu­ste­bęs ir su­ža­vė­tas, kad pa­vy­ko ras­ti kūlg­rin­dą, apie ku­rią mū­sų ar­cheo­lo­gai, is­to­ri­kai ne­ži­no­jo. Dėl že­mių grą­ži­ni­mo R.P.Pa­ce me­ri­jo­je yra pra­dė­tas vi­di­nis pa­ti­kri­ni­mas. 1998 me­tais ra­jo­no ta­ry­ba pa­tvir­ti­no do­ku­men­tus, ku­riuo­se bu­vo su­žy­mė­ti be at­ski­ro ta­ry­bos spren­di­mo ne­pri­va­ti­zuo­ti­ni že­mės skly­pai. Ta­čiau kai ku­rie skly­pai iš to są­ra­šo „din­go“, ir da­bar mes nie­ko ne­ga­li­me pa­da­ry­ti. Že­mėt­var­kos spe­cia­lis­tai kai ku­riais at­ve­jais pri­ėmė spren­di­mus be ta­ry­bos ži­nios, nors tu­rė­jo gau­ti jos pri­ta­ri­mą“, - ko­ne de­tek­ty­vi­nę is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo J.Ma­žei­ka.

Me­ras pa­ža­dė­jo dė­ti vi­sas pa­stan­gas, kad kūlg­rin­da bū­tų prie­ina­ma tiek moks­li­nin­kams, tiek vi­suo­me­nei.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to (KPD) Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­to­rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas LŽ tei­gė, jog pa­ma­čius nuo­trau­kas ir įver­ti­nus ap­lin­ky­bes net ne­ky­la abe­jo­nių, kad Ka­šu­čių apye­že­rė­je ras­tas ak­me­nų ta­kas – pa­vel­do­sau­gi­nin­kams dar ne­ži­no­ma ver­ty­bė. „Ar­ti­miau­siu me­tu ir sku­biai ta kūlg­rin­da bus įtrau­kia­ma į kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių re­gis­trą. Jei tai ir nė­ra kūlg­rin­da, o koks nors anks­ty­ves­nių lai­kų ta­kas per pel­kę, su­pil­ta bras­ta, vis vien bus el­gia­ma­si ana­lo­giš­kai. Ta­čiau vi­sa su­rink­ta in­for­ma­ci­ja ro­do, kad ten vis dėl­to yra kūlg­rin­da. Tai jau bū­tų tie­siog sen­sa­ci­ja XXI am­žiu­je ir ne­abe­jo­ti­nai pats įdo­miau­sias šių me­tų ra­di­nys“, - įsi­ti­ki­nęs L.Ka­va­liaus­kas.

Jo vir­ši­nin­kas, lai­ki­nai KPD di­rek­to­riaus par­ei­gas ei­nan­tis Al­gi­man­tas De­gu­tis taip pat pa­brė­žė, kad kūlg­rin­da ar ak­me­nų ta­kas tu­ri bū­ti ne­del­siant įra­šy­tas į pa­vel­do re­gis­trą. „Nes­var­bu, ar šis ob­jek­tas yra pri­va­čia­me skly­pe, ar ne. Jis bus įtrauk­tas į re­gis­trą, o bet ko­kia ūki­nė veik­la to­je te­ri­to­ri­jo­je - ap­ri­bo­ta. Že­mės sa­vi­nin­kai ga­li mė­gin­ti gin­čy­ti, ta­čiau teis­mi­nė pra­kti­ka ro­do, kad mes bū­na­me tei­sūs. Dar nė vie­no teis­mo ne­pa­vy­ko lai­mė­ti tiems, ku­rie ne­no­rė­jo vals­ty­bės reik­mėms leis­ti nau­do­tis sa­vo že­mė­se esan­čio­mis kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bė­mis. Kūlg­rin­da – ne pri­va­tus, o vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties ob­jek­tas“, - kal­bė­jo A.De­gu­tis.

Moks­lui - lobis

Kol Ka­šu­čių kūlg­rin­da lau­kia ap­sau­gos, moks­li­nin­kai ne­si­liau­ja dis­ku­ta­vę apie šį ne­ti­kė­tą ir la­bai re­tą ob­jek­tą. Kad jis iš­ties bu­vo vi­siš­kai ne­ži­no­mas, LŽ pa­tvir­ti­no ir Kre­tin­gos mu­zie­jaus di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas mu­zie­ji­nin­kys­tei Ju­lius Ka­nars­kas.

„Man tai ab­so­liu­ti nau­jie­na, nors ma­nė­me, jog tą kraš­tą jau esa­me la­bai ge­rai iš­ty­ri­nė­ję. Ne­to­li te­ka Ak­me­na ir Vai­nei­ku­pis, štai ten esa­me ra­dę XVIII am­žiaus bras­tą, se­ną­jį ak­me­ni­nį ke­lią. Bet kūlg­rin­dos Ka­šu­čių eže­ro apye­že­rė­je ti­krai ne­ži­no­jo­me. Ir ji iš­ties ypa­tin­ga, mat ša­lia – kur­šių plokš­ti­niai ka­pai. Be to, da­bar mums at­si­ra­do dar dau­giau aiš­ku­mo, nes ša­lia jū­sų ras­tos kūlg­rin­dos bu­vo­me ap­ti­kę ak­me­nį su du­be­niu. To­kie bu­vo nau­do­ja­mi apei­goms, au­ko­ji­mui, o juk kūlg­rin­dos ir ves­da­vo į au­ko­ji­mo vie­tas“, - LŽ dės­tė ty­ri­nė­to­jas.

Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­riui, ar­cheo­lo­gui Jo­nui Ge­niui iš par­ody­tų nuo­trau­kų taip pat aki­vaiz­du, kad pel­kė­je – ti­krų ti­kriau­sia kūlg­rin­da.

„To­kių ob­jek­tų mū­sų vals­ty­bė­je vie­nos ran­kos pirš­tais var­giai su­skai­čiuo­si... Ži­no­mos tik nuo­gir­dos, pa­sa­ko­ji­mai apie kūlg­rin­das. Vie­na bu­vo ras­ta at­si­tik­ti­nai, tik nu­sau­si­nus eže­rą, o čia – kuo pui­kiau­siai iš­si­lai­kiu­si ir dar ak­me­ni­mis grįs­ta! Ši kūlg­rin­da vi­są ar­cheo­lo­gi­nį komp­lek­są pa­da­rė dar įdo­mes­nį ir svar­bes­nį. Ji ver­ta at­ski­ro ir iš­sa­maus ar­cheo­lo­gi­nio ty­ri­mo kaip itin re­tas, uni­ka­lus, dar vi­siš­kai ne­ty­ri­nė­tas ob­jek­tas“, - kal­bė­jo J.Ge­nys.

Kur­šių že­mes ty­ri­nė­jan­tis Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ar­cheo­lo­gas Gin­tau­tas Za­bie­la net žag­te­lė­jo iš­gir­dęs apie ra­di­nį. „Kūlg­rin­dų ap­tin­ka­ma itin re­tai, to­kius ob­jek­tus rei­kia la­bai sau­go­ti. Ka­šu­čių at­ve­ju tai ga­li bū­ti ne XIII am­žiaus, o dar se­nes­nė kūlg­rin­da. Nes ša­lia – II tūks­tant­me­čio prieš Kris­tų gy­ven­vie­tės, to­dėl tai ga­li bū­ti aps­kri­tai pats se­niau­sias Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je ži­no­mas ir iš­li­kęs ke­lio frag­men­tas“, – pa­brė­žė ty­ri­nė­to­jas.

Apie Ka­šu­čių kūlg­rin­dą LŽ sa­kė nie­ko ne­ži­no­jęs ir bu­vęs KU rek­to­rius, ži­no­mas ar­cheo­lo­gas Vla­das Žul­kus.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI:
Kategorija: Istorijos paslaptys | Patalpino: Rolando (17.07.2013) | Autoriai: Denisas NIKITENKA | E | Aut. teisės: http://lzinios.lt
Просмотров: 2225 | Рейтинг: 0.0/0

Pasidalinkite straipsniu su visais, jums vienas paspaudimas, o mums malonumas.

// Rekomenduojamevisos naujienos

ufospace
Indija nori sukurti robotų karius p...

Indija prisijungė prie dalyvaujančių šal... (809)
ufospace
Kas gali apsigyvenanti žmogaus smeg...

Liepos mėnesį užfiksuoti du skirtingi at... (940)
ufospace
Nežemiškos kilmės ežerai Rusijoje...

Rusijoje egzistuoja... (1802)
ufospace
Dėl potvynio Antarktidoje atsivėrė ...

Mokslininkai aptiko faktų, įrodančių, ka... (1614)
ufospace
JAV planuoja statyti „Apokalipsės m...

Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų Br... (672)
ufospace
B. Obamos saugumą garantuoja apsaug...

Pasak naujausios ko... (999)
ufospace
Nso ir visatos teleportacijos zonos...

Hipotezė apie lygiagrečių pasaulių egzis... (1550)
ufospace
Marsaeigis „Curiosity“ leidžiasi į ...

Marsą tiriantis NASA marsaeigis &bdqu... (615)

ufospace
Lietuviškas palydovas „Lituanica SA...

Jau šiemet Lietuva taps kosmine valst... (1282)

ufospace
Pirmas pasaulyje sintetinis mėsaini...

Paaiškėjo, kad žmogus, finansavęs pirmoj... (622)
Всего комментариев. Iš viso komentarų: 0
avatar

Kategorijosvisos naujienos