Меню

Free protonmail

Назад Главная » Каталог статей » Hipotezės

Kiek arkų turėjo Nojus?

Ne vienas, išgirdęs tokį klausymą, nustebtų ir atsakytų: žinoma, kad vieną. Tačiau kodėl kartas nuo karto atsiranda nepaneigiami įrodymai, kad buvo dvi arkos? Pirmoji arka buvo aptikta Ararato kalno viršūnėje ir tapo krikščionių nuosavybe. Antroji arka aptikta Džudi kalno viršūnėje Kurdistane. Šis faktas labai pradžiugino musulmonus, nes buvo aptiktas jų gyvenamojoje teritorijoje. Suprantama, kiekviena pusė turi svarių įrodymų, kad jų arka ir yra tikroji Nojaus arka.

Arkos kalnas

Pirmasis versiją apie tai, kad Nojus išmetė inkarą Ararato kalno viršūnėje, iškėlė XIV amžiuje gyvenęs vienuolis Vincentas de Bovė. Garsusis keliautojas Markas Polas buvo vienas iš tų, kurie patikėjo vienuolio teiginiais ir apsilankė Agri Dago kalno (taip Turkijoje vadinamas Ararato kalnas) viršūnėje bei teigė, kad ten matė arką. Armėnijoje Ečmiadzino mieste, kur įkurta visų armėnų katalikų vadovo dvasinė rezidencija, katedros muziejuje kiekvienas norintis gali pamatyti nuo Ararato kalno atgabentą didelį (beveik kvadratinio metro dydžio) Nojaus arkos borto gabalą, kurio fragmentą armėnai savo laiku padovanojo Rusijos imperatorienei Jekaterinai II.

1915-ais metais rusų lakūnas Rokovickis, skrisdamas virš Ararato kalno, šiauriniame kalno šlaite pastebėjo arką. Carinė vyriausybė, sužinojusi apie tai, relikvijos paieškoms organizavo
ekspediciją, kuri grįžo su radinį patvirtinančiais dokumentais. Visi šie įvykiai vyko 1917-ųjų metų vasario mėnesio perversmo išvakarėse. Ataskaita pateko ministrui pirmininkui Kerenskiui. Po to dokumentų pėdsakai dingo.

XX amžiaus 4-ame dešimtmetyje sovietų lakūnas pranešė, kad tame pačiame Ararato kalno šlaite matė didelį laivą. O 1955-ais metais prancūzų alpinistas Fernanas Navara pranešė, kad 5 km aukštyje aptiko į ežerą įšalusią arką. Jam pavyko atpjauti gabalą apkausto. Radioaktyvioji analizė buvo vykdoma keliose šalyse, buvo padaryta išvada, kad radinio amžius - 5 tūkstančiai metų.

Vėliau dar kelios ekspedicijos iš Ararato kalno grįžo su Nojaus arkos nuotraukomis ir fragmentais, tačiau 8-ame dešimtmetyje Turkijos vyriausybė uždarė šį rajoną, tapo nebeįmanoma patekti prie arkos.

Dar vienas kalnas su dar viena arka

Reikia pasakyti, jog ne visi galvoja, kad Nojaus arka yra ant Ararato kalno. Biblijoje juk neparašyta, kad arka sustojo prie šio kalno. Ten yra teigiama, kad laivas atsidūrė prie Araratų kalnų. Šiems kalnams priklauso ir Džudi Dago viršukalnė. Ji randasi į pietus nuo Ararato kalno Kurdistano teritorijoje, kur kažkada buvo šumerų Aratos karalystė.

Iki šių dienų jezidų genties kurdai kiekvienais metais rugsėjo 14 dieną atlieka aukojimą Džudi Dago kalno viršūnėje (2000 m aukštis), nes tiki, kad būtent tą dieną Nojus išlipo iš arkos ir praliejo kraują, kurį paaukojo Dievui, taip atsidėkodamas už išgelbėjimą. Tai reiškia, kad už išgelbėjimą atsidėkojo pačiais išgelbėtaisiais. Sis epizodas yra aprašytas Biblijoje, o Mikelandželas įamžino jį Siksto koplyčios piešiniuose.

Garsus judėjų istorikas Josifas Flavijus (I amžius) taip pat teigė, kad Džudi kalnas yra būtent ta vieta, kur sustojo Nojaus arka. Korane yra pasakyta: „Vanduo atsitraukė, ir viskas baigėsi. Arka sustojo ant Džudi kalno, ir vėl nuskambėjo žodis: „Te žūsta tie, kas darė blogus darbus!"

1959-ais metais turkų lakūnas nufotografavo Džudi Dago kalno šlaitus. Nuotraukos buvo perduotos geodezijos institutui. Šiose nuotraukos profesorius Brandenburgas iš Ohajaus aptiko laivo kontūrus. 1978-ais metais po stipraus žemės drebėjimo 1900 m aukštyje virš jūros lygio atsidengė keistas derinys. Biblinių legendų tyrinėtojas ir archeologas Ronas Vajetas, atlikęs kruopštų tyrimą, pareiškė, jog tai ne kas kita, o Nojaus arka. Po Vajeto mįslingą radinį tyrė 34 ekspedicijos: buvo atliekami fotografavimai ir skenavimas (netgi iš kosmoso), objekto radarinė tomografija ir spektrinė analizė. Paaiškėjo, kad tai yra metalinis laivas, apkaustytas medžiu, kuris per daugelį amžių suakmenėjo.

Tad kuriuo iš šių nepaneigiamų įrodymų tikėti? Žemėlapyje nuvedus liniją tarp Ararato ir Džudi Dago paaiškės, kad atstumas tarp jų yra vos 20-30 km! Kuri arka yra tikroji - Ararato kalne ar Džudi Dage?

Nojaus arkos paieškos

2002-ųjų metų rudenį rusai vėl organizavo ekspediciją į vietovę, susijusią su pasakojimais apie Pasaulinį tvaną. Jiems pavyko užkopti į Ararato kalną, bandant surasti naujus duomenis apie Nojaus arkos likimą. Ekspedicijos tikslas buvo užkopti į abi viršūnes ir išsiaiškinti, kurioje yra tikroji arka.

2002-ųjų metų rugsėjo mėnesį, kai Turkija atšaukė draudimą lankytis Ararato kalne, ekspedicija išskrido į Dogubajazitą, o po to pasiekė Elio kaimelį, kuris randasi pietinėje Ararato kalno pusėje. Turkijos valdžia skyrė tris palydovus, iš kurių du aiškiai nebuvo profesionalūs alpinistai. Greičiausiai, tai buvo saugumo tarnybos agentai. Tačiau ir jiems nepavyko pastebėti barzdoto ruso, kuris nežinia iš kur atsirado ekspedicijos stovykloje. Sustabdęs vieną ekspedicijos dalyvį, jis prisistatė esąs piligrimu ir pravoslavų bažnyčios atstovu. Vyriškis karštai įtikinėjo, kad Nojaus arka yra ant Ararato, o dar jo senelis su draugais pasiruošdavo džiūvėsių ir slaptais takeliais, nežinomais sargybai, iš Gruzijos nukeliaudavo prie Nojaus arkos ir grįždavo atgal. Piligrimas papasakojo, kad arka yra šiauriniame Ararato kalno šlaite, tačiau turkai dalimis ją ėmė pergabenti į pietiniame šlaite esantį tarpeklį ledyne. Jis primygtinai pasiūlė ištirti šį tarpeklį.

Kitą dieną ekspedicijos dalyviai pabandė nusigauti iki minėto tarpeklio, tačiau turkų palydovai buvo budrūs. Po dviejų nesėkmingų bandymų ekspedicijos dalyviai buvo griežtai įspėti, kad po dar vieno bandymo ekspedicija bus nutraukta. Vis tik ekspedicijos dalyviams pavyko truputį priartėti prie tarpeklio ir nors iš toli, tačiau aiškiai pamatyti kažkokią konstrukciją prie ledyno krašto.

Prie Džudi Dago kalno šlaito, kuriame yra antroji arka, iš Dogubajazito galima nuvažiuoti visai neblogu keliu. 1989-ais metais turkai šioje vietoje pastatė nedidelį svečių centrą, iš kurio galima pamatyti panoramą su gana keistu objektu, esančiu didelėje plynaukštėje už 300 m nuo apžvalgos aikštelės. Prieš ekspedicijos dalyvių akis iškilo akmeninė dėžė, maždaug futbolo aikštės ilgio ir dviejų aukštų pastato aukščio. Prie šio objekto būriavosi kažkokie žmonės. Turkų palydovai paaiškino, kad tik mokslinių ekspedicijų dalyviai gali dirbti šalia objekto. Vis tik jie pasidalino kai kuria informacija.

Pagal gautus duomenis, objekto ilgis yra 157 m, plotis - 42 m, o vandentalpa - 32000 tonų. Objektas turi tris denius ir apie 120 didelių kajučių, kuriose galėtų tilpti 424 dviaukščiai autobusai! Laivo rėmai, špangautai, pertvaros, stovai ir kitos detalės pagamintos iš sudėtingų tvirtų metalų lydinių, kuriuose yra titano, vanadžio, chromo, molibdeno. Laivas turi didelį metalinį balastą ir akmens inkarus. Vienas laivo bortas sulamdytas stipraus smūgio. Mėginiai iš įdubų korpuso viduje parodė biologinės masės likučius.

J klausimą, kodėl arka yra ne kalno viršūnėje, kaip aprašyta Biblijoje, o žemiau jos, turkų mokslininkas Sailichas Baraktutanas atsako, kad Pasaulinio tvano metu vanduo buvo pasiekęs 2380 m lygį ir sėmė, kaip teigiama Biblijoje, visus Žemės kalnus. Pavyzdžiui, Everesto aukštis yra 8848 m, Ararato -5137 m virš jūros lygio. Tai reiškia, kad šie kalnai iškilo jau po tvano. Dėl šios priežasties laivas buvo palaidotas po purvo sluoksniu. Biblijoje rašoma, kad arka Araratų kalnuose sustojo septintąjį potvynio mėnesį, o kalnų viršūnės iš vandens iškilo tik dešimtą mėnesį. Nojus iš savo laivo išlipo tik 14-o mėnesio pabaigoje nuo tvano pradžios. Tai reiškia, kad laivas pusę metų buvo išmetęs inkarus ir lėtai leidosi kartu su slūgstančiu vandeniu.

Tačiau yra vienas dalykas, kurio tyrėjai kol kas niekaip negali paaiškinti. Suakmenėjusių medinių laivo apkaustų amžius yra 6-8 tūkstančiai metų, o pačių metalinių konstrukcijų - apie 100 tūkstančių metų! Tai reiškia, kad Nojus paklausė Dievo, liepusio jam pastatyti laivą tik iš medžio, kuris vadinosi goferiu.

Laivas iš ateities?

Yra hipotezė, kuri bando paaiškinti šį keistą amžių skirtumą. Manoma, kad prieš kelis tūkstančius metų Žemę ištiko didžiulė katastrofa. Iš pradžių visu mūsų planetos paviršiumi praskriejo ugnies viesulas. Tai rodo po dumblu, kuris susidarė po Pasaulinio tvano, aptinkami baisaus karščio pėdsakai. Po ugnies stichijos prapliupo liūtys. Šie kataklizmai pakeitė laiko tėkmės greitį - jis ėmė eiti žymiai greičiau. Jeigu senajame šumerų karalių sąraše rašoma, kad kiekvienas karalius valdė nuo 18 iki 29 tūkstančių metų, tai po Pasaulinio tvano valdymo laikotarpis sutrumpėjo iki 8-35 metų.

Per šias katastrofas visi gelbėjosi, kaip kas išmanė. Įvairių tautų padavimuose išliko vardai didvyrių, kuriems pavyko išsigelbėti. Šie žmonės verti pagarbos, nes būtent jų dėka Žemėje buvo išsaugota gyvybė. O nepaprastas laivas į Džudi Dagą, greičiausiai, buvo atneštas iš ateities. Visą planetą paveikiantys kataklizmai daro įtaką netgi laiko tėkmei.

+ Cheminis elementas titanas buvo atrastas 1791-ais metais. Titano metalo gamyba tapo galima tik 1936-ais metais. Tačiau, kaip teigiama Biblijoje, dar prieš Pasaulinį tvaną žmonėms buvo žinomos metalurgijos žinios.

+  Anot Biblijos, Nojaus arkos ilgis buvo 157 m, plotis - 26 m, aukštis -15,7 m.

Теги
Никто не решился оставить свой комментарий.
Будь-те первым, поделитесь мнением с остальными.
avatar