Per spiritizmo seansą dvasią prikvietusios mokinės: tai nebejuokinga

„Tai nebejuokinga“, - teigė savo ateitį norėjusios sužinoti ir per spiritizmo seansą dvasią prisišaukusios 5 abiturientės, kurių nuomojamame bute prasidėjo ir nesiliauja baisiai keisti dalykai.

Dingdavo arba kitose keistose vietose atsirasdavo daiktai. Pavyzdžiui, virtuvinį peilį rado vonioje, po kempinėle.

Įsigąsdinusios abiturientės į vieną kambarį susinešė lovas. Pradėjo ne tik girdėti garsus, bet ir matyti, tarsi kažkas koridoriumi pralekia. „Galima sakyti, kad tai įsikalbėjimas, bet jei visos penkios tą pati mato, kaip tada?“ - klausė istoriją papasakojusi mergina.

Užkapojo sūnus ir pasikorė

Gimnazistės nutarė, kad iš šalia esančio namo prisikvietė vietos sau nerandančią kaimynų dvasią, mat prieš kelerius metus ten tėvas kirviu užkapojo du savo sūnus, o pats – pasikorė. Žmonės pasakojo, kad ten vis vaidendavosi, todėl niekas to buto nepirko. Taip ir stovėjo apleistas, nes „galų gale ir motina baigė gyvenimą tragiškai, viena likusi“.

„Gal ta nelaiminga besibastanti šeima mūsų bute ir vaidenasi?“, - svarstė nuomininkės. Jų bendraklasė problemą siūlė spręsti šventintu vandeniu, kurio visada namuose turėdavo. Tačiau jo mergaitės per daug nesureikšmino – dėl visa ko juokais pašlakstė kambarius, pašiepiamai sakydamos: „Dvasia, varyk iš čia!”.

Po to, ką patyrė naktį ir pamatė iš ryto, juokai išgaravo.

Sulankstytas arbatinukas, sudraskyta staltiesė

„Išgirdome naktį, kad pradėjo cypti arbatinukas, nors visos buvome kambaryje ir niekas kitas negalėjo užkaisti vandens. Taip pat girdėjosi, kad kažkas barbena į stalą. Bijojome net nueiti į virtuvę pažiūrėti, kas ten. O ryte apstulbome pamačiusios visą susilanksčiusį, susitraukusį arbatinuką ir sukapotą staltiesę“, - pasakojo pašnekovė.

Gimnazistės suprato, jog tai – rimta: „kai apčiuopiamai naikinami daiktai, atrodo, ir tau yra tiesioginė grėsmė“.

Abiturientės pasipasakojo kaimynams. Vieni juokėsi, kad pačios prisigalvojo ar nuo mokslų stogas pačiuožė, tačiau į jų butą ateinantiems draugams taip neatrodė: „čia nėra ko juoktis, tokiame bute gyventi baisu, o ne juokinga“.

Sėdėjo užsidengusi veidą ir kartojo „batai batai“

Tačiau baisiausias įvykis dar buvo ateityje. Kaip pasakojo tame pačiame miestelyje, už 20 min. kelio gyvenanti merginų bendraklasė, praėjus kelioms dienoms po arbatinuko istorijos visos penkios siaubo apimtos jos draugės naktį atbėgo su šlepetėmis pas ją tokios paklaikusios, kad tėvai pradėjo ieškoti valerijonų.

„Viena ilgiausiai sėdėjo kampe ant grindų užsidengusi akis ir kartojo „batai, batai“, kita verkė, dar kitos viena per kitą pasakojo, kaip išgirdo kitame kambaryje kažką dunkstelint“, - pasakojo viešnių sulaukusi draugė.

Nuėjusios pažiūrėti, kambaryje uždegė šviesą ir išvydo išsipūtusią užuolaidą, lyg už jos kažkas stovėtų. O viduryje kambario ant kilimo stovėjo ilgi batai – kojinės. Bet stovėjo taip, tarsi juose kažkas būtų, nesusmukusios. O ant kilimo – jų padų žymės, tarsi eita.

Į kurią įsikūnijo dvasia?

Pamačiusios tuos batus, mokinės dėjo į kojas, baisiausiai išsigandusios. Po to nebegalėdavo užmigti, tai vienai, tai kitai kildavo panika, pradėjo viena kitos bijoti, kad gal į kurią ta dvasia įsikūnijo.

Pasak moksleivių, namuose netgi kvapas pasikeitė – toks pridvisęs, lyg smirdančios burnos. Tačiau nuomoti kito buto nebuvo kaip, nes miestelyje nėra didelio pasirinkimo. Be to, kur garantija, kad išsikrausčius dvasia pasiliks namuose, o prie kurios neprilips?

Egzorcistas: situacija ne iš lengvųjų

Arnoldas Valkauskas

© Nuotr. iš asmeninio albumo

Paprašytas patarti, ką tokiu atveju daryti, vienas iš kelių Lietuvoje egzorcistų, Ruklos Šventosios Dvasios parapijos klebonas Arnoldas Valkauskas sakė, jog aprašytoji situacija nėra paprasta.

„Pirmiausia merginoms reikia prieiti išpažinties ir būtinai pasakyti, kad užsiėmė spiritizmu“, - sakė kun. A. Valkauskas, pridurdamas, kad ir to gali užtekti.

Jeigu neužteks, pasak dvasininko, reikės specialių maldų, tačiau iš pradžių pačios merginos turėtų pradėti melstis, nes „išpažinties prieiti neužtenka, paskui dar reikia gyventi tikėjimu, melstis, vakare būtų labai gerai sukalbėti Jėzaus širdies litaniją“.

„Kartais būna, kad stipriau pasireiškia velnias, ne tik bildesiais, bet to nereikia bijoti. Svarbu pasižadėti daugiau į tai nelįsti ir neiti pas jokias būrėjas. Jeigu žmogus tvirtai eina tikėjimo keliu, dvasios pasitraukia. O jei nepasitraukia, tuos namus reikėtų pašventinti“, - sakė Nacionalinės egzorcistų asociacijos narys.

Kaip veikia piktoji dvasia

Nebendravęs su pačiomis merginomis kunigas nenorėjo plačiau komentuoti, nes „iš pradžių reikia pasikalbėti, ar fantazuoja, ar nefantazuoja, kartais būna viskas akivaizdu“.

„Aišku, nesmagu. Prisišaukė demoną, tai dabar turi su juo gyventi. Kol išpažinties neprieis, neturės ramybės gyvenime. Spiritizmas – vienas bjauriausių dalykų, šamanizmo atmaina. Čia ne žaidimai virgule ar zvambaliuku. Jei pasikvietei dvasią, tai ir bendrauk. Bet kad čia negeras dalykas, tai tikrai“, - sakė egzorcistas, pridurdamas, kad taip lengvai jos neatsikratysi.

Jeigu nepadeda kunigo užtarimo malda, kunigo A. Valkausko žodžiais, gali prireikti egzorcizmo. „Bet kokiu atveju merginos turi kreiptis į parapiją, pas savo kleboną, o jei neišeina – parašyti elektroninį laišką ar paskambinti savo vyskupijos vyskupui, kuris nukreips pas egzorcistą“, - sakė A. Valkauskas.

Pasak kunigo, jei neišvarai dvasios, ji tave tampo visą gyvenimą.

„Tiesiogiai žmogaus mintys nėra veikiamos, bet veikiama jausminė sfera. Demono veikimas yra angeliškas – angelai minčių neveikia, bet sugeba sukurti tokią jausminę aplinką, kad žmogui pačiam į galvą ateina pavojingų minčių, gali kilti pyktis, įniršis, žmogus blogai jaustis, būti apimtas destrukcijos“, - komentavo kun. A. Valkauskas.