Nebijokite 25-ojo kadro

0.0 Рейтинг
2907 Просмотров

Ne vieną amžių žmoniją kenčia nuo įvairių fobijų. Žmonės yra keistos būtybės – mums būtinai reikia kažko bijoti. Jeigu vaikystėje mes bijome, pavyzdžiui, tamsos, tai suaugusiems žmonės reikia kažko rimtesnio. Šiame straipsnyje papasakosime apie gana paplitusį XX amžiuje žmones gąsdinusį reiškinį – 25-ąjj kadrą. Pasirodo, jo daug kas bijo ir visai be reikalo.

Viskas prasidėjo 1957-ais metais, kai verslininkas Džeimsas Vaikeris Niu Džersio kino teatruose atliko eksperimentą. Filmo „Piknikas” rodymo metu iš papildomo projektoriaus buvo rodomi paslėptos reklamos vaizdai. Juose buvo užrašai „Gerkite kokakolą” ir „Valgykite spragėsius”. Slapta reklama buvo demonstruojama visą 1957-ųjų metų vasarą. Verslininkas tvirtino, kad per tą laiką kokakolos pardavimai kino teatrų bufetuose padidėjo 17%, o spragėsiu -net 50%. Vaikeris užpatentavo šį išradimą ir sukūrė kompaniją, kuri užsiėmė paslėptos reklamos kūrimu ir rodymu filmų demonstravimų metu.

Nauja informacija iš karto sudomino psichologus ir sociologus, kurie paprašė Vaikerio detaliau aprašyti eksperimentą, tačiau verslininkas atsisakė tai padaryti. Tada jam buvo pasiūlyta dar kartą pademonstruoti 25-ojo kadro efektą. Vaikeris sutiko, pakartotinis eksperimentas buvo atliktas 1958-ųjų metų sausio mėnesį. Salėje, kurioje buvo rodomas filmas, sėdėjo kongresmenai, vyriausybinių organizacijų darbuotojai, mokslininkai, kino operatoriai, žurnalistai. Rezultatas buvo netikėtas -Vaikerio išvados nepasitvirtino.

Vėliau verslininkas sutiko atlikti eksperimentą Canadian Broadcasting Company (CBC) televizijoje. Žiūrovai, kurie nežinojo, koks pranešimas jiems bus rodomas, pusę valandos žiūrėjo šou. Transliacijos metu buvo patalpintas 25-asis kadras, kuriame buvo kviečiama: „Skambinkite tiesiog dabar!” Tačiau jokio padidėjusio skambučių srauto nebuvo užfiksuota. Vietoje skambučių CBC sulaukė tūkstančius žiūrovų laiškų, kuriuose buvo teigiama, kad žiūrovai juto nepaaiškinamą norą pasiimti skardinę alaus, užkąsti, nueiti į tualetą, perjungti kanalą ir t.t. Tai reiškia, kad žiūrovus visiškai nepaveikė slaptas 25 kadras.

Koks efekto poveikis?

Nežiūrint į visa tai, mitas apie 25-ojo kadro efektą pasirodė esąs labai gyvybingas – apie jį ir šiandien užsimenama įvairiose informacijos priemonėse ar per paskaitas studentams, kurie specializuojasi reklamos srityje. Dar daugiau, kai kuriose šalyse yra priimtas įstatymas, kuriuo draudžiamą naudoti 25-ojo kadro efektą reklaminiuose filmukuose, rodomuose per televiziją.

Kas tai yra 25-asis kadras, kurio poveikio žiūrovams daugelis taip bijo? Tradiciškai manoma, kad žmogaus akis, žiūrint filmą, negali matyti daugiau nei 24 kadrus per sekundę. Iš tikrųjų tai nėra tiesa – sugebėjimas pamatyti kadrus priklauso nuo vaizdo kraštų ryškumo ir objektų judėjimo ekrane greičio. Kartais galima matyti ne tik 25, bet ir 26 kadrus per sekundę.

Teorijos apie neigiamą 25-ojo kadro poveikį žmonėms šalininkai tvirtina, kad papildomas kadras, kuris rodomas trumpiau nei 1/24 sekundės, veikia žmogaus pasąmonę, nepaliesdamas sąmonės. Tai reiškia, kad šiame kadre pateikta informacija išlieka žmogaus atmintyje, nors jis pats šios informacijos nematė. Jeigu jau įsiminė, tai kažkuriuo momentu smegenys gali priversti žmogų pasinaudoti šia informacija. Pavyzdžiui, jeigu kadre bus parašyta „Užmušk kaimyną”, tai žmogus gali pajusti nepaaiškinamą agresiją ir padaryti tai, kas jam buvo liepiama. Įteigiama informacija priimama nevalingai, tuo ji kažkiek panaši į hipnozę. Taip žmogui galima sukelti norą atlikti bet kokį poelgį.

Teisybę žino neurofiziologai

Neurofiziologai gali patvirtinti, kad tai iš principo neįmanoma. Bet kuris gyvas organizmas, tame tarpe ir žmogus, suvokią tik tą informaciją, kurią gauna per receptorius. Tai, ko jis nepajuto, žmogui neegzistuoja! Jeigu žmogus nemato 25-ojo kadro, tai jame esanti informacija nepaveikia regėjimo receptorių ir nepatenka į smegenis.

Jeigu žmonėms vis tik pavyko pamatyti papildomą kadrą, nors ir neryškiai, tada viskas vyksta kitaip – informacija patenka į atitinkamus smegenų centrus, kur yra apdorojama. Tik vargu ar smegenys į tai atkreipia dėmesį. Kodėl taip yra? Pasirodo, kad per laiko vienetą mūsų regėjimo ir klausos organai priima tokį didelį informacijos kiekį, kad smegenys kiekvieną sekundę turi šią informaciją rūšiuoti. Iš gaunamų duomenų atrenkami tik patys svarbiausi, o tai, kas buvo priimta neryškiai, iš karto ištrinama.

Paprasčiausios „atliekos”

Visiškai aišku, kad į tokias „atliekas” patenka ir informacija, užkoduotame garsiajame 25-me kadre. Kaip parodė neurofiziologų atlikti eksperimentai, šį kadrą mato praktiškai visi žmonės, nors ir neryškiai. Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad žmogaus akis pastebi absoliučiai kiekvieną kadrą, tačiau dėl regėjimo inertiškumo jis susilieja su kitu kadru ir todėl mūsų sąmonėje nėra išskiriamas. Šio efekto dėka pastebėti „pašalinį” reklaminį kadrą įmanoma – ne vienas testuose dalyvavęs žmogus netgi suspėdavo perskaityti trumpą žodį, ypač jeigu jis buvo užrašytas dideliu šriftu ir žmogui žinomas. Tačiau šis žodis būdavo pamirštamas jau po kelių minučių. Kalbėti apie kažkokias sudėtingas komandas žmogui nėra jokio pagrindo. Žmogus šias komandas iš karto užmirš, o tai reiškia, kad 25-asis kadras jokio poveikio mūsų pasąmonei neturi.

Dar 1957-ais metais RCA (Tie Radio Corporation of America), tuo metu buvusios didžiausia televizijos korporacija, specialistai išnagrinėjo techninį šio klausimo aspektą. Specialistai pareiškė, kad turi praeiti kažkiek laiko, kol elektroniniu spinduliu pateikiamas vaizdas pradedamas atvaizduoti kineskope. Kineskopo paviršiuje naudojamo fosforo inertiškumas yra gana didelis, todėl techniškai neįmanoma televizijoje sukurti vaizdą, kuris žmogui būtų nematomas. Amerikos psichologų asociacija dar 1958-ais metais paneigė visus Vaikerio teiginius.

Kuo viskas baigėsi?

Džeimso Vaikerio reakcija į šiuos įvykius buvo numanoma – 1958-ųjų metų birželio mėnesį jis dingo iš akiračio, uždarydamas visas banko sąskaitas ir nepalikdamas jokių pėdsakų. Jis pasisavino apie 22,5 milijono dolerių – tai buvo pinigai, kuriuos pervedė įvairios firmos, norėdamos panaudoti Vaikerio užpatentuotą technologiją. 1962-ais metais Vaikerį pavyko aptikti ir suimti. Jis tardymo metu prisipažino, kad 1957-ųjų metų eksperimentas buvo sąmoningai sufalsifikuotas.

Aferistas buvo pasodintas į kalėjimą, tačiau informacijos priemonių sukurtas mitas ėmė sklisti po pasaulį. Netgi šiandien galima aptikti tokių skelbimų: „Priklausomybės nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų panaikinimas 25-ojo kadro efekto metodu”. įdomiausia tai,kad yra žmonių, kurie tiki tokiais „gydytojais”, moka didžiulius pinigus už „gydymą” ir net nesusimąsto, kad kažkas labai gerai uždirba iš jų naivumo!

Pagal sukauptą nusikaltimų statistiką matyti, kad būrėjomis apsimetančios čigonės dažniausiai apgauna išsilavinusios žmones, o ne tuos, kurių išsilavinimas yra gana žemo lygio. Taip vyksta dėl to, kad išsilavinę žmonės dažniausiai kažką yra skaitę ar girdėjo apie čigonių hipnozę, o tie, kurių smegenys neprikimštos informacija, tokias aferistes iš karto pasiunčia kur nors toliau.

1. 25-kadra panaudojo Makdonaldas (McDonald's), reklamuodamas savo produkcija.