Temos apie pomirtinį gyvenimą nuolat kelia diskusijų tarp tikinčiųjų
ir mokslinius įrodymus pasitelkiančių tikėjimo skeptikų. Ar galima
patekti į Dangų ir kas žmonių laukia po mirties? Į šiuos klausimus
stengiasi atsakyti neurochirurgas Ebenas Aleksanderis neseniai Lietuvoje
išleistoje knygoje „Gyvas dangaus įrodymas“. Gydytojas septynias dienas
buvo komos būsenos ir patyrė ypatingus išgyvenimus, kuriuos prilygino
pomirtiniam gyvenimui. Visus savo potyrius jis aprašė bestseleriu
tapusioje knygoje.
Pernai Jungtinėse Amerikos Valstijose išleistas „Gyvas dangaus
įrodymas“ tapo kultine knyga. Jos parduota jau daugiau nei du milijonai
egzempliorių. Gydytojo autobiografija net 55 savaites, t. y. ilgiau nei
metus, išsilaikė „The New York Times“ perkamiausių knygų sąraše. Šiuo
metu ji yra išleista daugiau nei 30 šalių, tarp jų ir Lietuvoje.
2008 m. gerą neurochirurgo reputaciją turėjęs ir prestižinio Harvardo
universiteto Medicinos mokykloje dėstęs E. Aleksanderis susirgo
meningitu. Staiga užklupusi liga nugramzdino gydytoją į komos būseną,
atskirdama jo sielą nuo fizinio kūno. Su kiekviena diena, praleista
ligos patale, jo organizmas nenumaldomai silpo, tačiau dvasia pasinėrė į
naujus, dar niekada neišgyventus potyrius. Kaip medikas teigia knygoje,
jis patyrė artimą mirčiai būseną (angl. Near-death experience, NDE).
E. Aleksanderio teigimu, ištikus komai jo sąmonė tapo nepriklausoma
nuo smegenų, nustojo funkcionuoti ta smegenų dalis, kuri kontroliuoja
mintis ir emocijas. „Mirtis – tai iliuzija. Įstabaus grožio amžinybė
laukia mūsų po mirties – pripildyta angelų, debesų, drugelių
ir netgi anksčiau išėjusių giminaičių“, – apie savo patyrimus kalba
leidyklos „Eugrimas“ išleistos knygos „Gyvas dangaus įrodymas“ autorius.
Jis manė, kad iš komos pabudęs žmogus nieko neprisimena. Netikėjo,
jog žmogus gali taip atsigauti, kad galėtų papasakoti savo prisiminimus.
„Taigi galite įsivaizduoti mano nustebimą, kai labai aiškiai
prisiminiau, ką patyriau ištiktas komos. Išgyvenau šoką, nes mano
prisiminimus sunku paaiškinti mediciniškai. Atsigavus po komos, per 6
savaites mano prisiminimų aprašymą sudarė daugiau nei 20 000 žodžių.
Mano vyriausiasis sūnus, kuris tuo metu studijavo neuromokslus, patarė
užrašyti viską, ką atsimenu“, – viename iš interviu sakė neurochirurgas.
E. Aleksanderis knygoje „Gyvas dangaus įrodymas“ rašo, kad patyręs
gilią komą jis buvo nukeliavęs į didingą ir įkvepiančią Kūrėjo
karalystę. „Didžiąją kelionės dalį kažkas buvo su manimi. Moteris. Ji
buvo jauna ir labai detaliai pamenu, kaip atrodė. Jos skruostikauliai
aukšti, o akys – ryškiai mėlynos. Auksinių plaukų garbanos įrėmino jos
mielą veidą. Ji nevartojo žodžių, tačiau aš supratau visą jos
perteikiamą prasmę: tu esi mylimas ir tau nieko nereikia bijoti“, –
knygoje prisimena neurochirurgas.
Jis rašo, kad kai pirmąkart pamatė moterį, jiedu vaikštinėjo ant
keistai išmarginto paviršiaus. „Po akimirkos supratau, kad tai –
drugelio sparnas. Tiesą sakant, aplink mus buvo milijonai drugelių –
plačios plasnojančios bangos, neriančios į miškus ir vėl grįžtančios.
Tai buvo ore judanti gyvenimo spalvų upė“, – įspūdžiais dalijasi
gydytojas.
Neurochirurgo knyga sulaukė ir daug skeptiškų reakcijų. Neva gydytojo
vadinamas pomirtinis gyvenimas gali būti jo sapnai ar haliucinacijos.
Tačiau E. Aleksanderis labai aiškiai nutildė kritikus, pateikdamas savų
mokslinių argumentų.
„Dauguma artimų mirčiai būsenų ypatingos tuo, kad taip lengvai ir
laikui bėgant neužsimiršta kaip sapnai ar haliucinacijos“, – tvirtina
gydytojas. Jo teigimu, sergant meningitu nustoja funkcionuoti ta smegenų
dalis, kuri kontroliuoja mintis ir emocijas.
Sugrįžus iš komos gydytojo gyvenimas pasikeitė. „Tai, kas man nutiko,
sunaikino ankstesnį tikėjimą. Aš siekiu visą savo likusį gyvenimą
skirti sąmonės tyrinėjimams ir įrodyti faktą, kad mes esame daug daugiau
nei mūsų smegenys“, – teigia E. Aleksanderis. Jis drauge su John R.
Audette įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Eternea“, kurios pagrindinė
pozicija – visi gyvi dalykai turi sielą ir egzistuoja dvasinė patirtis.